Baisiausių žodžių neslėps nuo žiūrovų
„Ruošėmės blogiausiam. Prieš eitynes mums pravedė saugumo instruktažą, davė citrinų, jei būtų paleistos ašarinės dujos. Bet iš tiesų buvo smagu. Policija puikiai atliko darbą, eisenoje buvo saugu. Tikrai buvo labai faina, net ir su protestuotojais. Jų juk visada būna“, – pirmadienį portalui 15min.lt sakė F.Message'as.
Apie dalyvavimą eitynėse jis su N.Sibille pradėjo galvoti dar pavasarį, filmuodami klipus. Kūrėjai ieškojo rėmėjų, bet, kadangi iki paskutinių dienų nebuvo aiškus eitynių likimas, rasti pinigų pritrūko laiko, taigi teko leisti savo santaupas.
Į Vilnių prancūzai atvyko prieš savaitę. Per šį laiką jie suspėjo ne tik aplankyti ne vieną festivalio „Baltic Pride“ renginį, bet ir susitikti su aršiu seksualinių mažumų priešininku Seimo nariu Petru Gražuliu.
 |
| Petras Gražulis |
„Jis prikalbėjo daug baisių dalykų apie homoseksualus, net tokių, apie kuriuos visai neklausėme. Už pusę tų žodžių Prancūzijoje sėstum į kalėjimą, – tvirtino pašnekovas. – Greičiausiai juos transliuosime. Žiūrovams svarbu suprasti, kokių čia yra problemų, kad radikalūs žmonės yra tikrai agresyvūs.“
Prancūzai prisiminė rytą prieš eitynes, kai kavinėje gėrė kavą. Aparatūra ir žurnalistų akreditacijos patraukė vieno praeivio dėmesį. Šis pasidomėjo, ar jie – užsienio žiniasklaidos atstovai ir ar dalyvaus eitynėse. Išgirdęs teigiamą atsakymą įspėjo: „Saugokitės, ketinu juos užmušti.“ Svečiai pagalvojo, kad tai tėra kraupus pokštas, mat kavą gurkšnojo homoseksualams draugiškoje kavinėje ir netikėjo, kad galima kalbėti tokius dalykus. Tačiau vyras pakartojo: „Ne ne, aš rimtai, eisiu juos mušti.“
„Tai tikrai problema – juk atvyksta daug užsieniečių. Baugu girdėti tokius dalykus“, – teigė F.Message'as.
Tačiau renginyje pamatyta scena kūrėjams sukėlė šypseną – vienas žmogus kolonoje žygiuojančiam eitynių dalyviui ištiesė P.Gražulio atvaizdą, kuriuo, kaip daugelis protestuotojų, dengė savo veidą. Šis mainais atkišo vaivorykštės spalvų vėliavėlę, kurią vyras mielai paėmė.
Vilniuje išgirdo pažadų dėl paramos
Kūrėjai Vilniuje praleis dar kelias dienas, mat nori susitikti su LGL ir filmų festivalio „Kitoks kinas“ atstovais, Seimo nare Marija Aušrine Pavilioniene. „Liūdna, kad dauguma iš mūsų įrašytų pokalbių buvo su užsieniečiais. Lietuviai buvo taip užsiėmę eitynių organizavimu, kad negalėjo susitikti. Turime juos pakalbinti, juk tai buvo jų iniciatyva, jie tiek daug nuveikė, kad eitynės įvyktų. Kitaip atrodys, kad užsieniečiai atvyko į Lietuvą ir viską tvarko“, – juokėsi pašnekovai.
Jau dabar jie turi 25 valandas filmuotos medžiagos, bet iš viso greičiausiai parsiveš apie 30 valandų. Įrašai turėtų pavirsti į dokumentinį filmą, tik autoriai dar neįsivaizduoja nei darbo trukmės, nei kur jį rodys, nei už kokius pinigus atliks tolesnius darbus.
 |
| Rūtos Strakšaitės nuotr./Nathalie Sibille |
„Kol kas neturime jokios paramos. Bet turbūt gausime, Vilniuje kalbėjome su įvairiais žmonėmis, jie pritarė mūsų sumanymui ir nori padėti“, – pasakojo N.Sibille.
Projektu itin susidomėjo ir įvairiapusę paramą pažadėjo Vilniuje jau antrąkart koncertavusios JAV moterų grupės „Betty“ narės, pirmojo viešai savo homoseksualumą pripažinusio ir vėliau nužudyto JAV politiko Harvey Milko sūnėnas Stuartas Milkas, tarptautinės žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ atstovai, kitų panašių eitynių organizatoriai.
Filmą prancūzai tikisi pabaigti dar šiemet, nors abu kūrėjai kitų darbų turi per akis. F.Message'as paprastai filmuoja, o N.Sibille rūpinasi garsu. Bet šį kartą jie sutarė dviese ir filmuoti ir įrašinėti garsą. „Nathalie medžiaga geresnė… – pusiau juokais apmaudą reiškė režisierius. – Bet gal mano garsas geresnis.“ Kiek pamąsčiusi jo kolegė atšovė: „Manau, kad taip.“
Tolesnius filmo kūrimo darbus galima sekti „Facebook“ puslapyje.
Prancūzijoje irgi kilo protestų banga
Prancūzijos gyventojai daugelį metų laikėsi tolerantiško požiūrio į homoseksualus, tačiau susirengus įteisinti jų santuokas užvirė protestai. Ypač daug jų buvo Lione, kur gyvena N.Sibille ir F.Message'as. Mažai bendrumų turinčios musulmonų, katalikų, juodaodžių ir kitos bendruomenės šįsyk kartu stojo prieš seksualines mažumas.
„Dabar jau kiek ramiau. Bet buvo baisu matyti tiek protestuotojų. Žmonės sakė nesantys homofobai, bet nekenčiantys homoseksualų. Demonstracijos vyksta iki šiol, tai labai vargina“, – kalbėjo režisierius.
Lietuvos homoseksualų drąsa įkvėpė
Rengdamiesi kelionei kūrėjai praleido nemažai laiko, ieškodami informacijos apie Lietuvą. „Turėjome suprasti kontekstą, žmones“, – aiškino N.Sibille ir pasiskundė, kad Prancūzijoje maža informacijos apie mūsų šalį. Teko nerti į internetą, bet ir ten pavyko rasti tik keletą vertingesnių straipsnių.
 |
| Rūtos Strakšaitės nuotr./François Message'as |
„Apskritai pirmą kartą apie Lietuvą išgirdau per Bertrand'o Cantat (prancūzų dainininko, kuris Lietuvoje buvo nuteistas už tai, kad sužalojo savo draugę, Vilniuje besifilmavusią aktorę Marie Trintignant, kuri po kelių dienų mirė, – red. past.) istoriją“, – prisiminė F.Message'as ir prisipažino, kad atlikėjo grupė „Noir Desir“ paauglystės metais buvo jo dievukai.
O pirmą kartą mūsų šalyje N.Sibille ir F.Messange'as apsilankė balandį, kai buvo pakviesti filmuoti klipus, skirtus eitynėms „Už lygybę“. Dar negavę leidimo jas rengti Gedimino prospekte, organizatoriai nusprendė sukurti klipus ir vėliau juos transliuoti internete bei per televiziją (tiesa, LRT televizija filmukus sutiko rodyti tik vakare ir naktį, pažymėtus amžiaus indeksu, o LGL dėl to kreipėsi į žurnalistų etikos inspektorę).
Klipai buvo filmuojami pačioje Vilniaus miesto savivaldybės panosėje ir simbolinėje vietoje – Europos aikštėje. Šios socialinės reklamos iniciatoriai pareiškė norintys „drąsiai ir svariai ištarti: „Mes esame ir tuo didžiuojamės!“
Vieno klipo herojė prieš kamerą skundėsi, kad savo kolegoms negali pristatyti savo antrosios pusės. „Esu lesbietė. Remiu „Baltic Pride“, nes noriu gyventi atvirai“, – teigė ji.
Filmuotis sutiko keliolika seksualinių mažumų atstovų ir juos remiančių draugų, kurie nurodė juos labiausiai žeminančius stereotipus, atvirai prisipažino priklausantys seksualinėms mažumoms ar jas remiantys, pagrindė, kodėl reikalingos eitynės.
Klipų kūrimą parėmė Prancūzijos ambasada ir Prancūzų institutas Lietuvoje, organizaciniais darbais užsiėmė ir herojų kompaniją surinko LGL. Asociacijos aktyvistai surado ir prancūzus. F.Message'as spėjo, kad jo kontaktus lietuviai rado atsitiktinai. Jaunas režisierius pasakojo anksčiau nieko panašaus – socialinių reklamų, juoba seksualinių mažumų tematika – nefilmavęs. Anot N.Sibille, jie daugiau dirba kitose plotmėse, pavyzdžiui, kuria vaidybinius filmus įvairiomis temomis.
„Vieni žmonės drovėjosi kalbėti prieš kameras, kiti – ne. Mus tikrai sužavėjo jų drąsa pasakyti tai, ką pasakė. Tuo metu aplink buvo daug praeivių, grupelė žmonių net ėmė įžeidinėti, laimė, jie nesiėmė jokių veiksmų, – prisiminė režisierius. – Nelengva pripažinti tokius dalykus. Kai kurie gal net pirmą kartą garsiai pripažino savo orientaciją. Buvo įspūdinga, todėl ir grįžome.“
Paklausti, ar neišsigando Lietuvos ir grįš ateityje kaip turistai, pašnekovai patikino būtinai tai padarysiantys.
