Dabar dirbama optimaliau
A.Steponavičius sako, kad pati poskyrio darbo pradžia buvo nepakankamai sustyguota, tačiau šiandien darbuotojų visuomenei naudingai veiklai pasiūla ir paklausa sėkmingai kontroliuojama. „Dabar galime sėkmingai reguliuoti poreikį. Iš pradžių ne visiems reikėjo tiek darbuotojų (tuomet jų buvo perteklius), o ir darbo jiems tekdavo gerokai mažiau, nors dirbti žmonės buvo siunčiami į savivaldybei pavaldžias įstaigas – darželius, mokyklas, globos įstaigas, sporto mokyklas ir viešas įstaigas“, – sako A.Steponavičius.
Poskyriui teko atsisakyti ir namų bendrijų, kuriose darbuotojai galėdavo išvengti darbo. „Ten nebesiunčiame, ypač kai pajutome, kad dirbančiųjų ėmė trūkti. Kai darbuotojų skaičius buvo didesnis, bendrijose jiems pasirašydavo lengva ranka už „atliktą“ darbą. Dabar mes stengiamės, kad žmogus dirbtų optimaliai. Jeigu darželiui pagal poreikį reikia vieno-dviejų žmonių, tai tiek ir paskiriama. Nukreipiame žmones tvarkyti miesto viešųjų erdvių, tam reikalui ir buvo sukurtas mūsų padalinys“, – sako vadovas.
Pasitaiko, kad keturias, penkias dienas padirbo – ir viskas. Vieną mėnesį padirba 12 val. ir užtenka darbo, – sako A.Steponavičius.
Per balandžio mėnesį iš viso dirbti buvo nukreiptas 251 žmogus. Šiaulių miesto centre dirbo 88, pietiniame rajone – 35, o Gytariuose – 10 žmonių. Tai yra, iš viso dirbo pusė nukreiptųjų. Kaip teigia Visuomenei naudingos veiklos poskyrio vadovas, yra didelė galimybė, kad dalis nepasirodžiusiųjų ateis kitą mėnesį, bet preliminariai 25-30 proc. iš jų taip ir nebepasirodys.
Stiprus filtravimas
Pasak A.Steponavičiaus, pradėjus žmones siųsti tvarkyti viešųjų miesto erdvių, daugelis akivaizdžiai atkrenta.
„Pasitaiko, kad keturias, penkias dienas padirbo – ir viskas. Vieną mėnesį padirba 12 val. ir užtenka darbo“, – sako A.Steponavičius.
Tad jei žmonės šitaip metę darbus sugalvotų po metų vėl pretenduoti į socialinę pašalpą, „sukritusias“ į skolą valandas vis tiek turės atidirbti. „Pavyzdžiui, reikėjo dirbti per mėnesį 20 valandų. Jų neatidirbo – liko skolingi. O juk negali dirbti daugiau nei 40 val. per mėnesį“, – sako A.Steponavičius. Tad paskyrimas eiti dirbti į miesto gatves ir kitas erdves filtruoja žmones, kuriems tikrai reikia socialinės pašalpos ar kompensacijų.
„O tam, kuris turi verslo liudijimą ir rodo mažas pajamas (nors iš tikrųjų dažniausiai dirba ir uždirba), nebūtinai reikia pašalpos“, – teigia A.Steponavičius.
Paprastai tokiems, kurie uždirba kitur, gatvėse neleidžia dirbti išdidumas. „Juk kai iš tikrųjų reikia pinigų – išdidumas dingsta. Bet tas filtravimas – pakankamai stiprus. Gyvenantys iš pašalpų žino, kad kitų pajamų neturės, būtent jie čia ir išlieka“, – apibendrino Visuomenei naudingos veiklos organizavimo poskyrio vadovas.
Mistinė 10 mėnesio diena
Tam, kuris turi verslo liudijimą ir rodo mažas pajamas (nors iš tikrųjų dažniausiai dirba ir uždirba), nebūtinai reikia pašalpos, – teigia A.Steponavičius.
Kaip teigia A.Steponavičius, nors Visuomenei naudingos veiklos organizavimo poskyrio įdirbis nėra didelis, vis dėlto ir čia galima pastebėti tam tikrų tendencijų.
„Galime kalbėti apie trijų mėnesių patirtį. Pastebėjome, kad kiekvieno mėnesio 10 dieną sumažėja ateinančių dirbti skaičius. Matyt, žmonės, turintys problemų dėl alkoholio, atidaro sąskaitą, pamato, kad yra pinigų, ir dingsta kokiai savaitei. Ne tik iš savo praktikos, bet ir iš įstaigų atsiliepimų apie šiuos darbuotojus susidarėme tokią nuomonę. Ėmėme juokauti, kad žmonėms reikia duoti savaitę atostogų maždaug nuo 10 iki 17 mėnesio dienos“, – sako A.Steponavičius.
Tačiau šis dingimas nesukelia skolų: per tris mėnesius reikia atidirbti 60 valandų, kurios gali būti paskirstytos įvairiai.
Pasak visuomenei naudingos veiklos organizavimo poskyrio specialistės Skimutės Murauskienės, darbo laiko išsidėstymas yra dėkingas ir pradingusieji neįsiskolina. „Jei jie nedirbo 10-17 dienomis, tai jie sėkmingai gali atidirbti po 17 dienos arba iki 10 dienos“, – sako specialistė.
Reabilituojantis darbas
Pasak A.Steponavičiaus, ne visi vengia ir burnoja dėl visuomenei naudingos veiklos. Daugelis žmonių užsisėdi namuose, gal turi invalidumą, gal sveikatos sutrikimų. O atėję čia gauna ne tik darbo, bet ir susiranda kolegų, bendraminčių. Be to, ima jaustis kur kas geriau.
„Neseniai buvo toks atvejis: čia vyriškis pasiramsčiuodamas su lazdele vos atėjo, o dabar lazdelė rankose ir jis jaučiasi kur kas geriau, nes žmogus ėmė daugiau judėti, būti gryname ore. Tad juokaujame, kad žmones šiek tiek reabilituojame“, – sako vadovas.
Žmonės visuomenei naudingos veiklos dėka atsigauna – daliai jų darbas padeda integruotis į visuomenę, susirasti kolegų, išeiti apskritai iš namų ir pan., tad jie su malonumu sugrįžta dirbti. Tai jokiu būdu nereiškia, kad darbai skiriami negalintiems jų atlikti dėl sveikatos problemų. „Paskirdami darbus, mes visuomet vadovaujamės gydytojų išvadomis, tačiau yra dalis tokių žmonių, kurie tik ieško ligų. O nepavykus jų rasti, ima ir pabėga“, – teigia A.Steponavičius.
Pasak Visuomenei naudingos veiklos organizavimo poskyrio vadovo A. Steponavičiaus, pradėjus žmones siųsti tvarkyti viešųjų miesto erdvių, dalis jų akivaizdžiai atkrenta.
