Anot jos, atleidimo lapelių dalijimas susijęs su ministerijoje vykdoma pertvarka. Per ją bus atsisakyta besidubliuojančių, nebeaktualių pareigybių, o vietoj jų sukurtos naujos.
„Pranešimai apie pareigybės panaikinimą ministerijos valstybės tarnautojams įteikti 2017 m. spalio 25 d. – spalio 31 dienomis. Iš viso įteikti 173 pranešimai“, – 15min nurodė Rita Rekašiūtė-Balsienė.
Tiesa, pažymima, kad atleisti žmonės visai be darbo neliks.
Pagal įstatymus, valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas.
Kiek darbuotojų realiai neteks darbo, patarėja kol kas negalėjo pasakyti.
Ministerijos pertvarkos planas sukurtas dar šių metų pradžioje.
„Šių metų pradžioje kartu su Finansų ministerijos departamentų bei skyrių vadovais turėjome strateginio planavimo sesiją, kurios metu kaip vieną svarbiausių ministerijos strateginių tikslų išsikėlėme organizacijos veiklos efektyvumo didinimą ir darbuotojų įtraukimą. Tuo tikslu nuosekliai peržiūrėjome visas ministerijos veiklas ir funkcijas, vidinius procesus ir sudarėme veiksmų planą, kaip galime šių tikslų pasiekti.
Kartu su departamentų ir skyrių vadovais peržiūrėjome, kurios veiklos funkcijos dubliuojasi, kurios jau perkeltos į elektroninę erdvę, kokių reikia naujų. Taigi patobulinome ministerijos struktūrą, atsisakėme neefektyvių sprendimų bei sugalvojome naujų būdų, kaip efektyvinti veiklą ir labiau įtraukti darbuotojus“, – atsakyme 15min teigė R.Rekašiūtė-Balsienė.
Anot jos, pertvarka vyksta nuo rudens vidurio, ją baigti numatyta iki 2018 m. kovo.
Kultūros ministerijoje – sumaištis
Panaši reforma vykdoma Kultūros ministerijoje. Tačiau joje atleidimo lapelius gavo visi be išimties darbuotojai. Tiesa, tiems, kuriems darbo ministerijoje bus ir po reformos, buvo žadama apie tai pranešti iki lapkričio vidurio. Dabar šis terminas atidėtas iki gruodžio pabaigos, o ministerijos darbuotojų profsąjunga jau fiksuoja galimus įstatymų pažeidimus. Profsąjunga prašė atidėti reformą ir laikytis visų įstatymų.
Pertvarką Kultūros ministerijoje antradienį aptarė Seimo Kultūros komitetas.
Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson tikino, kad atidėti pertvarkos neplanuojama ir nėra reikalo. Ji tikino, kad galutinis ministerijos darbuotojų skaičius po reformos nebus mažesnis. Tačiau ji tikino, kad kol kas nėra tikrai pažeisti įstatymai, nes nėra žinoma, kad tikrai bus atleista daugiau nei 10 proc. – t.y. daugiau nei 13 ministerijos darbuotojų.
„Visi darbai atlikti be priekaištų ir nepadaryta jokių esminių klaidų“, – vykdomą pertvarką įvertino ministrė.
Tačiau Kultūros ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Andrius Jautakis tikino, kad klaidų yra.
Pasak jo, Finansų ministerijoje, kur taip pat vykdoma pertvarka, jau dabar visi darbuotojai žino, į kurį naują padalinį pereis dirbti.
„Tuo tarpu pas mus apskritai neaišku, kuri pareigybė bus naikinama. Panašu, kad ir vadovybė to dar nežino“, – sakė jis.
Ministrė tikino, kad vadovybė tikrai puikiai žino, kiek kokių etatų kokiame skyriuje liks, tačiau šio plano esą kol kas negali pristatyti darbuotojams, nes nėra parengtos naujos pareiginės instrukcijos, kurios bus derinamos su būsimais skyrių vadovais.
Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis ministrę paragino nuosekliau informuoti darbuotojus apie permainas ir laikytis įstatymų, tačiau pabrėžė, kad valstybės valdymo aparatas turi mažėti, nes tai buvo „valstiečių“ rinkimų pažadas, atsidūręs ir Vyriausybės programoje.
„Kad po to atsirado to paties aparato priešinimasis, tai irgi akivaizdu, mes tą matome“, – sakė jis.
Šiuo metu Kultūros ministerijoje dirba 82 valstybės tarnautojai.
Norėjo pertvarkyti visas ministerijas vienu ypu
Vidaus reikalų ministro iniciatyva Vyriausybei dar pavasarį buvo siūloma patvirtinti tipinę ministerijų struktūrą, kad pokyčiai iš karto būtų taikomi visoms ministerijoms.
Tačiau, pasak vidaus reikalų ministro patarėjo Karolio Vaitkevičiaus, atkreiptas dėmesys ir tai, kad būtini Viešojo administravimo įstatymo pakeitimai.
Šie pakeitimai inicijuoti skubos tvarka, tačiau Seimas jiems nepritarė. Visgi, Vyriausybės kanceliarija nuėjo Vidaus reikalų ministerijos siūlomų pokyčių kryptimi – iš esmės keisti vadybos metodą į projektinį valdymą. Iš Vyriausybės kanceliarijos buvo atleisti 36 darbuotojai, du iš jų savo teises nutarė ginti teisme.
Vidaus reikalų ministerija gruodžio mėnesį ketina Vyriausybės posėdyje pateikti naujos redakcijos valstybės tarnybos įstatymą, kartu su lydinčiaisiais teisės aktais (naujos redakcijos Vidaus tarnybos statutas, Viešojo administravimo įstatymo pakeitimai, Diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimai ir t.t.).
„Ši nauja koncepcija, jei Seimas pritartų, sudarytų teisinį pagrindą iš esmės keisti viešojo valdymo modelį. Kartu su šiuo įstatymų paketu ministerija parengs ir planą: per 2018-uosius metus visos institucijos pasiruoštų naujai sistemai ( tai apima ir optimizavimą, funkcijų gryninimą, procesų aprašymą ir t.t.).
Nauja valstybės tarnybos koncepcija garantuotų atlyginimų didėjimą valstybės tarnautojams, tačiau lėšų institucijoms papildomai nebus nenumatoma. Tai reiškia, kad planuodamos 2019-ųjų biudžetą įstaigos turėtų neišvengiamai imtis struktūrinių pokyčių (optimizuotis ir t.t.)“, – teigia vidaus reikalų ministro patarėjas K.Vaitkevičius.
