„Kitų metų nacionalinio biudžeto pajamos su europinėmis lėšomis planuojamos 27 mlrd. litų. 7 mlrd. litų yra europinės lėšos, likusios yra pajamos iš mokesčių, pajamos iš vadinamųjų specialiųjų programų, t.y. specialiųjų lėšų, liekančių institucijoms“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Pasak jos, kitų metų nacionalinio biudžeto asignavimai būtų 29 mlrd. litų, iš jų 7 mlrd. yra europinės lėšos, 22 mlrd. yra nacionalinės išlaidos iš specialiųjų lėšų, mokesčių ir skolintų lėšų. Planuojamos valstybės biudžeto pajamos – 24 mlrd. litų, atitinkamai asignavimai – 26 mlrd. litų.
„Prognozuojamas valstybės biudžeto deficitas, kurį siūloma patvirtinti, yra 2,4 proc. Jeigu norime pasiekti konvergencijos programoje numatytą tikslą – 5,8 proc., tai įvertinus Socialinio draudimo fondo deficitą, pervedimus į pensijos reformos antrąją pakopą, įvertinus Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondą, valstybės biudžetui liekantis rezervas deficitui yra ne didesnis nei 2,4 proc. BVP“, – sakė I.Šimonytė.
Kaip sakė finansų ministrė, numatyti mokestiniai pakeitimai, teikiami kartu su biuždeto projektu, yra dviejų tipų: arba Europos Sąjungos (ES) teisės aktų perkėlimas, pavyzdžiui, akcizai, arba Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pakeitimai, kurie esą daugiau yra „techniniai“.
„Kartu teikiami pasiūlymai pratęsti kitiems metams lengvatų galiojimą. T.y. lengvatas vaistams ir šildymui iki metų pabaigos. Taip pat teikiami Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo pakeitimai bei Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai, susiję su 5 proc. tarifo nustatymu individualiai veiklai, kurią vykdo gyventojai ir taip pat 5 proc. pelno mokesčio tarifo nustatymui žemės ūkio veiklą vykdantiems juridiniams asmenims“, – pažymėjo I.Šimonytė.
Iš kovos su šešėline ekonomika – 1 mlrd. litų
Be to, finansų ministrė pažymėjo, kad teikiamas nacionalinio biudžeto projektas yra sąlyginis. Jame numatyta, kad biudžeto skylei kamšyti lėšų planuojama gauti žabojant šešėlinę ekonomiką ir įvairią nelegalią veiklą. Finansų ministerijos skaičiavimais, iš šios kovos be ypatingos įtampos būtų galima gauti 0,5 mlrd. litų, tačiau to nepakanka, todėl į planą ketinama įrašyti 1 mlrd. litų sumą.
„Nereikia įsivaizduoti, kad bus žiaurios akcijos ar kažkokie scenarijai. Manau, kad tam yra labai daug kompleksinių priemonių, tiek socialinės paramos sistemoje, tiesiog skatinančių žmones dirbti legaliai, ir be abejo administracinių priemonių. Tam, kad tai neatrodytų tik tušti pažadai ar tik geri norai, kurie nelabai įtikintų tarptautinius kreditorius iš kurių mes skolinamės savo deficitui finansuoti, Finansų ministerija biudžeto projekte taip pat siūlo numatyti sąlyginį finansavimą, t.y. riboti asignavimų valdytojo galimybes prisiimti įsipareigojimus dėl išlaidų, tam atvejui, kad jei dėl vienų ar kitų priežasčių nepasisektų to padaryti, tokiu atveju būtų atitinkamai numatyta pareiga Vyriausybei pateikti Seimui Biudžeto įstatymo patikslinimą, ir sumažinti išlaidas iki reikiamo lygio arba padidinti pajamas kažkokiais kitais sprendimais“, – aiškino I.Šimonytė.
Pasak finansų ministrės, kitąmet išlaidos bus beveik 700 mln. litų didesnės nei šiemet, neskaitant specialiųjų lėšų. „Tas didėjimas nulemtas ne to, kad institucijos norėtų papildomai išleisti, bet todėl, kad yra objektyvių priežasčių“, – sakė finansų ministrė.
D.Jankauskas: „Sodros“ deficitas – 2,5 mlrd. litų
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko, kitų metų „Sodros“ biudžetas nuo šiųmečio skirsis šiek tiek mažesniu deficitu, kuris sieks kiek daugiau nei 2,5 mlrd. litų.
„Išlaidos dėl ekonominės situacijos, planuojamos didesnės, nei pajamos. Įvertindami tai, kad vidutinis darbo užmokestis, nuo kurio skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, turėtų padidėti 1,8 proc. ir, pagal Finansų ministerijos prognozes, sudaryti apie 1740 litų, prognozuojame didesnį pajamų augimą“, tuo tarpu išlaidų dalyje projektuodami „Sodros“ biudžetą įvertinome visus, šiuo metu galiojančius teisės aktus. Nauji teisės aktai, kuriais būtų keičiamas išmokų dydis, nėra teikiami kartu su biudžeto projektu, taigi „Sodra“ paremta šiuo metu galiojančiais teisės aktais“, – sakė D.Jankauskas.
Pasak ministro, „didelę įtaką deficitui daro būtent paskolų tvarkymas, būtent palūkanų mokėjimas, kas yra pačiame „Sodros“ biudžete numatoma“. Tam numatyti 498 mln. litų.
2010 metų Seimo patvirtinto „Sodros“ biudžeto pajamos siekė 9,886 mlrd. litų, išlaidos – 12,58 mlrd. litų. Išlaidos pajamas viršijo 2,694 mlrd. litų.
G.Steponavičius: būtina mažinti piktnaudžiavimus socialinėje srityje
Savo ruožtu švietimo ministras Gintaras Steponavičius žurnalistams sakė, kad Liberalų sąjūdis džiaugiasi, kad jų siūlymas neįvesti naujų mokesčių, ar juos didinti, buvo išgirstas. „Matome, kad vietoj to, pastangos nukreiptos į šešėlinės ekonomikos mažinimą ir iš to papildomų pajamų pritraukimą į biudžetą“, – žurnalistams sakė ministras.
Jis taip pat pažymėjo, kad liberalai tikisi, jog kitų metų biuždete galėtų būti numatyti ryžtingesni veiksmai mažinant piktnaudžiavimus įvairių socialinių išmokų srityje. „Socialinių išmokų srityje akis bado piktnaudžiavimai, tinginystės skatinimai. Todėl mes tikėtumėmės, kad kartu su šiuo biudžetu siūlymai taip pat, nors tai yra ir jautrūs klausimai, būtų svarstomi ir tai leistų kalbėti apie papildomus šimtus milijonus litų sutaupytų lėšų, mažinant valstybės finansinius įsipareigojimus įvairioms tarptautinėms institucijoms“, – tvirtino G.Steponavičius.
Anot jo, tai nereiškia, kad reikėtų mokėti mažiau socialinių išmokų. Tai reiškia, kad pašalpos turėtų pasiekti tas visuomenės grupes, kurioms to labiausiai reikia. „Nenormalu, kai įvairios socialinės išmokos mokomos grupėms, turinčioms šešėlinių darbo santykių, neturinčių motyvacijos išeiti į šviesą darbo rinkoje ir besinaudojančių akivaizdžiomis įstatymų spragomis“, – sakė ministras.
Pasak jo, Liberalų sąjūdis mato būtinybę net ir artėjančių rinkimų kontekste atvirai kalbėti apie piktnaudžiavimus socialinių išmokų srityje, nes esą rezervų taupymui čia yra ne vienas.
