Balsavimas vyks netrukus. Tarybos nariams buvo išdalintas nutarimo, kuriuo siūloma nutraukti koaliciją su LVŽS, projektas ir rezoliucija, kurioje kritikuojamas šios kadencijos Vyriausybės darbas. Taryba balsuos dėl paramos abiems šiems dokumentams.
Tarybos narių pasisakymų metu išryškėjo dvi pagrindinės tendencijos – dalis kalbėjusių, ypač Seimo nariai, kvietė neskubėti trauktis iš koalicijos ir pabrėžė, kad buvimas joje leidžia vykdyti socialdemokratų programą, o dėl atskirų punktų galima persiderėti. Tuo tarpu oponavę tarybos nariai, kvietę trauktis iš koalicijos, sakė, kad socialdemokratai nėra pakankamai „kairieji“, o partijos viršūnės yra atitrūkusios nuo skyrių ir nevertina jų nuomonės.
J.Bernatonis: su „valstiečiais“ dirbti galima sėkmingai
Pirmasis kalbėjo Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas, buvęs teisingumo ministras Juozas Bernatonis. Tarybai pateiktą svarstyti rezoliuciją jis apibūdino kaip „panašią į konservatorių propagandą“. Taip pat jis atkreipė dėmesį į tai, kad jo, kaip Vilniaus skyriaus nario, nuomonės nebuvo atsiklausta.
J.Bernatonis taip pat teigė, kad tarp partijos frakcijos Seime ir pačios partijos prieštaravimų nėra – yra tik dvi nuomonės, paremtos skirtinga patirtimi.
J.Bernatonio teigimu, apsisprendus, ko norima, su „valstiečiais“ galima dirbti sėkmingai. Anot J.Bernatonio, dabartinėje situacijoje daugiausiai „išlošia“ konservatoriai.
J.Bernatonis pabrėžė esantis už kompromisą ir pasiūlė apsvarstyti anksčiau Gedimino Kirkilo pasiūlytą memorandumo variantą, kurį G.Paluckas yra pavadinęs „akibrokštu partijai“.
Po J.Bernatonio kalbėjęs Aloyzas Sakalas apkaltino partiją „pamiršus socialdemokratinę politiką“ ir pasisakė už pasitraukimą už koalicijos. Jo teigimo, jei partija apsispręs likti koalicijoje, tai parodys, kad partijos vadovybei nerūpi skyrių, kurie geriau mato, kokiomis nuotaikomis gyvena žmonės, valia. Pasak A.Sakalo, šis balsavimas, jei partija trauksis iš koalicijos, parodys jos ryžtą atsinaujinti ir tapti tikra socialdemokratų partija. A.Sakalo kalba buvo palydėta plojimais.
Buvęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas kalbėjo, kad krašto apsaugos srityje socialdemokratų ir „valstiečių“ požiūris sutampa. Taip pat jis teigė, kad socialdemokratai su koalicijos partneriais apskritai gali tartis „labai rimtai“. Nors iš pradžių socialdemokratų balsas nebuvo girdimas, vėliau situacija pasikeitė.
„Aš labai gerai prisimenu, kaip mūsų komitetai, mes patys, partijos bičiuliai, dalyvavome Vyriausybės programos sudaryme. Bent jau krašto apsaugos srityje galima pasakyti, kad Vyriausybės programa yra atitinkanti socialdemokratų partijos programą“, – sakė J.Olekas.
J.Olekas atkreipė dėmesį, kad skyriai svarstė, likti koalicijoje ar išeiti, bet ne tai, ar yra vykdoma socialdemokratų programa. Pasak jo, traukimasis iš koalicijos atimtų galimybę socialdemokratams įgyvendinti savo programą, ir kvietė nepritarti pasiūlymui trauktis iš koalicijos.
Posėdyje skamba skyrių narių kritika Seimo nariams
Po J.Oleko kalbėjusi Varėnos skyriaus atstovė Angelė Malinauskienė kritikavo Seimo narius socialdemokratus. Ji atkreipė dėmesį, kad Seimo nariai socialdemokratai, jos nuomone, neatsižvelgia į Lietuvos regionų problemas ir į skyrių nuomonę atsižvelgia tik tada, kai jie reikalingi.
„Pirmas klausimas, kurį noriu užduoti Seimo nariams – kas jūs tokie? Dievo pateptieji, Dievo išrinktieji? Kur jūs būtumėte be mūsų? (...) Kada einame į rinkimus – skyriai reikalingi. Kada reikia priimti sprendimus – skyrių nereikia“, – sakė A.Malinauskienė ir priminė, kad per kitus rinkimus skyriai gali tiesiog neagituoti už esamus Seimo narius.
Jos teigimu, ir „kaimo bobai aišku“, kad socialdemokratams reikia išeiti iš koalicijos. A.Malinauskienė pabrėžė, kad socialdemokratai yra kairieji ir turi likti kairiaisiais. Jos kalba buvo palydėta šurmuliu ir plojimais.
Buvusi ūkio ministrė Birutė Vėsaitė sakė, kad partija yra „blogos tiek fizinės, tiek psichologinės būklės“. Ji sakė mananti, kad iš koalicijos trauktis neverta, nes dabartinė Vyriausybė yra labiau socialiai orientuota Vyriausybė negu vadovaujama Algirdo Butkevičiaus. Ji priminė, kad Vyriausybė kelia minimalią algą, nors nežymiai, bet pakėlė ir pensijas.
„Ar tai ne mūsų rinkėjas, kuris priklauso nuo valdžios malonės?“, – klausė B.Vėsaitė.
Ji sakė, kad išeidama iš koalicijos LSDP pastums į „valstiečių“ glėbį konservatorius, ir sakė, kad rimtų argumentų trauktis iš koalicijos nėra.
B.Vėsaitė taip pat sakė, kad jai „juokinga“ pasiūlymai nepirkti elektros energijos iš Astravo, nes elektra iš Astravo elektrinės Lietuvą vis tiek pasieks per kitas šalis.
Po. B.Vėsaitės kalbėjęs buvęs ministras pirmininkas A.Butkevičius nesutiko su jos mintimi, kad buvusi Vyriausybė nebuvo socialiai orientuota. Jis priminė, kad minimali alga keliama, neapmokestinamųjų pajamų dydis buvo didinamas ne kartą.
Taip pat A.Butkevičius priminė, kad už regionų gyvenimą yra atsakingos ir savivaldybės bei merai, o didelė dalis skyrių narių yra savivaldybių tarybų nariai. Jis kvietė skyrių atstovus nekritikuoti tik Vyriausybės, bet ir susimąstyti, ar jie tikrai daro viską, ką gali savo savivaldybei.
Palinkėjęs bendro supratimo ir pagarbos vieni kitiems, buvęs premjeras savo pasisakymą baigė neišsakęs nuomonės, kaip turėtų balsuoti taryba dėl koalicijos ateities.
A.Skardžius siūlė likti koalicijoje
Posėdžio metu kalbėjo ir savo narystę partijoje po 15min tyrimo apie jo šeimos ryšius su energetikos įmonėmis sustabdęs Artūras Skardžius. Prieš jam kalbant G.Paluckas atkreipė dėmesį, kad posėdis atviras, jame pasisakyti gali ir narystę sustabdę žmonės.
A.Skardžiaus teigimu, sprendimas nesitraukti iš koalicijos reikštų, kad partija rūpintis žmogumi pradės tik po kitų Seimo rinkimų.
„Taip mes pralošėme rinkimus dėl įvairiausių priežasčių. Bet mes aiškiai nutarėme imtis atsakomybės, realizuoti savo programą, siekius, įsipareigojimus valstybei“, – sakė A.Skardžius. Jo teigimu, likę koalicijoje socialdemokratai dar turėtų galimybę persiderėti dėl kitų metų biudžeto.
A.Skardžius taip pat klausė, ar socialdemokratai, atvažiavę iš įvairių savivaldybių tarybų, kuriose jie dirba koalicijoje su liberalais, ketina trauktis iš šių koalicijų po Liberalų sąjūdžiui pareikštų įtarimų. Jo teigimu, tai, kad partijos lygmeniu nesvarstoma apie pasitraukimą iš visų koalicijų savivaldybėse su liberalais, yra šiek tiek veidmainiška.
„Politika vis dėlto yra kompromisų menas. Prašau jūsų supratimo, leiskite partijai persiderėti, derėsis visa partija. (...) Nebūkime revoliucionieriai, kurie viską sugriauna iki pamatų“, – sakė A.Skardžius.
Pasak jo, nepavykus persiderėti, galima būtų iš koalicijos pasitraukti ir po Naujųjų metų.
Tauragės skyriaus pirmininkas Pranas Petrošius svarstė, kad tarybos suvažiavimą reikėjo padaryti prieš skyriams balsuojant.
„Šiandien mes pučiame vėją. Jei čia būtų vėjo jėgainė, būtume daug elektros energijos pagaminę. Bet jei skyriai išsakė savo nuomonę, apie ką galima diskutuoti?“, – klausė P.Petrošius.
P.Petrošius teigė, kad didelio pasirinkimo balsuojantys neturi. Jis kreipėsi į Seimo narius teigdamas, kad ir socialdemokratai, ir „valstiečiai“ regioninę politiką vykdo priešingai negu reikėtų, o socialdemokratų rinkėjas dažnai yra iš kaimo. Be to, jis teigė, kad „valstiečiai“ nepagarbiai elgiasi su socialdemokratais.
„Pažiūrėkite į premjero Skvernelio poziciją, jo žodžius apie mūsų pirmininką. (...) Arba Karbauskio išsityčiojimas vienoje erdvėje, kai sakė, argi socialdemokratai neturi nuomonės, kad skyrių nuomonės klausia. Ar galima taip kalbėti?“, – sakė P.Petrošius.
R.Budbergytė: reikėjo anksčiau rinkti naują pirmininką
Seimo narė, buvusi finansų ministrė Rasa Budbergytė, kaip ir ne vienas kalbėjęs žmogus, atkreipė dėmesį, kad nuo sprendimo dėl pasilikimo koalicijoje priklauso LSDP likimas.
Jos teigimu, klaida buvo padaryta iš karto po pralaimėtų Seimo rinkimų neišsirinkus naujo partijos pirmininko. Taip pat buvo galima geriau pasiruošti ir patiems Seimo rinkimams.
„Mūsų ydingas supratimas apie tai, kad mes turime pataikauti kiekvienam rinkėjui, lėmė, kad neapskaičiavome savo jėgų. Ir su savo ydinga neoliberalia politika turime tokį rezultatą“, – sakė R.Budbergytė.
R.Budbergytė sakė sutinkanti, kad kai kurie dalykai, dėl kurių LSDP buvo sutarę su LVŽS, pavyzdžiui, regioninė politika arba mokesčių klausimai, nebuvo padaryti.
Anot jos, skyriai, partinė vadovybė ir frakcija kartu turi parengti tikrą socialdemokratinę programą. Ji ragino LSDP narius nepriklausomai nuo balsavimo rezultato išlikti vieningus, tačiau nuomonės, kaip derėtų balsuoti, neišsakė.
V.Blinkevičiūtė palaikys pasitraukimą iš koalicijos
Europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė sakė neprisimenanti socialdemokratų tarybos, kurioje būtų vykusi tokia atvira diskusija. Ji sakė tai labai vertinanti ir gerbianti ir pabrėžė, kad 20 tūkstančių žmonių partijoje negali būti vienos nuomonės.
Ji teigė, kad partija bei eilinių savo partijos skyrių narių yra niekas, ir pareiškė palaikysianti tą nuomonę, kurią „palaikė didžioji dauguma partijos bičiulių“. Dauguma skyrių pasisakė už pasitraukimą už koalicijos.
G.Paluckas: šiandien gali gimti stipresnė LSDP
Paskutinis kalbėjo partijos pirmininkas G.Paluckas. Jis dar kartą pabrėžė, kad dabartinės Vyriausybės, jo požiūriu, vadinti kairiąja jokiu būdu negalima.
G.Palucko teigimu, balsavimas dėl koalicijos bet kokiu atveju nėra pabaiga.
„Atvirkščiai, šiandien gali gimti stipresnė, labiau save gerbianti socialdemokratų partija, kuri kairiąją politiką matys kaip pagrindą“, – šie G.Palucko žodžiai buvo palydėti plojimais.
Nuo pirmadienio, pasak G.Palucko, prasidės diskusija dėl naujų LSDP programinių gairių.
„Tai pradžia plačios diskusijos – kokia partija turi būti ir kokia ji yra žmonėms reikalinga. Tokia, kokia ji yra dabar, visuomenei yra nereikalinga. (...) Skyriai yra esminis demokratijos ramstis. Jie yra sąryšis su visuomene, ką mąsto žmonės. Suprantu, kad tai, kas vyksta šiandien, kai ką neramina, nes įvyksta esminis pokytis – politikos darymas grįžta į partiją, politikos partijos grįžta į tarybą“, – teigė G.Paluckas.
Jis priminė, kad neseniai tarybos netgi nesurinkdavo kvorumo. Jo teigimu, šiandieninė diskusija rodo partijos stiprybę.
Pasak G.Palucko, nors Vyriausybės programoje yra gerų dalykų, problema yra įgyvendinime – forma graži, bet turinys netinkamas. Jis taip pat teigė, kad partijos silpnybė yra progresinių mokesčių neįrašymas į partijos programą, ir sakė, kad partijos politika keisis.
„Nūpuskite dulkes nuo rožių atlapuose. Mes kylame į kovą už partijos garbę ir Lietuvos sėkmę“, – baigė kalbą G.Paluckas.
Balsavimas vyksta skyrių valia
Šis balsavimas vyksta daugiau nei dviem trečdaliams LSDP skyrių pareiškus, jog partiečiai turi trauktis iš daugumos Seime ir Vyriausybės, nors dauguma frakcijos narių to nenori.
Socialdemokratų tarybą sudaro beveik 240 narių, dauguma jų yra skyrių atstovai.
Skeptiškai likimą koalicijoje vertinantis partijos pirmininkas Gintautas Paluckas teigia, kad jeigu taryba nuspręs trauktis iš daugumos, aptarti tolimesnių žingsnių pirmadienį susitiks socialdemokratų valdyba.
Pasitraukimo iš valdančiosios daugumos šalininkai teigia, kad „valstiečiai“ neremia daugelio socialdemokratų iniciatyvų, neatsiklausia jų nuomonės svarbiais klausimais.
„Tada vėliau susitiktume su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovais, nes reikia visgi tą pereinamąjį laikotarpį sustyguoti“, – BNS sakė politikas.
„Tuo tarpu sprendimas likti atvertų alternatyvas, ar tiesiog likti, ar persiderėti dėl koalicijos sutarties. Tačiau tai jau alternatyvos, kurių kol kas nėra pagrindo analizuoti“, – pridūrė jis.
Pasitraukimo iš valdančiosios daugumos šalininkai teigia, kad „valstiečiai“ neremia daugelio socialdemokratų iniciatyvų, neatsiklausia jų nuomonės svarbiais klausimais. Anot jų, pasitraukti iš koalicijos būtų naudinga ir siekiant išlikti matoma politine jėga, kas yra itin sunku būnant „valstiečių“ dominuojamoje daugumoje.
Likimo koalicijoje šalininkai teigia, jog būnant Seimo daugumoje ir Vyriausybėje socialdemokratai visgi turi realesnes galimybes įgyvendinti savo siūlymus, nei dirbant opozicijoje.
Pasitraukimui iš koalicijos nepritaria 13 iš 19 socialdemokratų frakcijos narių. Du šiai frakcijai priklausantys į Seimą patekę „darbiečiai“ rems „valstiečių“ Vyriausybę, taip šią savaitę nusprendė Darbo partija.
Likusi frakcija žada laikytis partijos tarybos sprendimo, sako jos atstovai.
„Frakcija yra partijos dalis, ieškosime bendro sprendimo ir jo laikysimės“, – BNS sakė Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas.
Slaptas balsavimas?
Paprastai nuomonė dėl įvairių klausimų socialdemokratų tarybose būna reiškiama viešai, tačiau sprendimą dėl koalicijos šįkart gali nulemti slaptas balsavimas.
Kai kurie Seimo frakcijos nariai tikisi, kad dėl partijos ateites valdančiojoje daugumoje taryba pasisakys būtent slaptai. Tokį pasiūlymą turėtų palaikyti trečdalis tarybos narių.
„Jeigu kažkas pasiūlys, aš palaikysiu, kad būtų slaptas. Aš manau, kad žmonės tada balsuos pagal sąžinę ir nieko nebijos“, – BNS sakė parlamento socialdemokratų frakcijos lyderis Andrius Palionis.
Pasak jo, frakcija su partijos pirmininku aptarti situacijos po tarybos balsavimo susitiks antradienį.
G.Paluckas tvirtino, kad jam nėra skirtumo, ar taryba dėl koalicijos ateities balsuos slaptai, ar atvirai.
Jeigu socialdemokratai nuspręs trauktis iš koalicijos, spręsis ir vadovaujančius postus Seimo komitetuose ir ministrų portfelius turinčių partijos atstovų likimai.
„Aš tai neturiu ką slėpti, nei pats slėpiuosi, nei kitiems siūlau. Tai kadangi diskutuojam atvirai, tai galim ir balsuoti atvirai, bet man balsavimo būdas nekelia jokio nerimo“, – sakė socialdemokratų lyderis.
Jeigu socialdemokratai nuspręs trauktis iš koalicijos, spręsis ir vadovaujančius postus Seimo komitetuose ir ministrų portfelius turinčių partijos atstovų likimai.
Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius kol kas yra vienas iš trijų socialdemokratų partijos į Vyriausybę deleguotų ministrų, tvirtai sakančių, jog partijai pasitraukus iš valdančiosios koalicijos jis atsistatydintų. Socialdemokratų deleguoti teisingumo ministrė Milda Vainiutė ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius savo pozicijos šiuo klausimu dar nėra pareiškę.
Daugelis Seimo komitetams vadovaujančių socialdemokratai būtų linkę vykdyti partijos sprendimą, nors dalis taip pat žada apsispręsti po tarybos balsavimo.
Dėl pasitraukimo iš koalicijos socialdemokratai pradėjo diskutuoti, kai „valstiečiai“ mainais į paramą mažesniam pridėtinės vertės mokesčiui už šildymą susitarė su opoziciniais konservatoriais dėl urėdijų pertvarkos. Socialdemokratai atsisakė paremti „valstiečių“ teiktą reformą, sakydami, kad ji gali pakenkti smulkiam verslui regionuose.
