Litus vežė rodyti amerikiečiams
Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė, kalbėdama apie atsisveikinimą su litais, pirmiausia prisiminė metus, kai jie buvo įvesti. Pirmuosius banknotus moteris skraidino net už Atlanto.
„Tais pačiais metais, kai buvo įvestas litas, vykau į Jungtines Amerikos Valstijas.
Pamenu, su kokiu pasididžiavimu aš nacionalinę valiutą vežiausi su savimi, kad parodyčiau ją už Atlanto gyvenantiems artimiesiems ir amerikiečiams. Labai pakylėtas jausmas anuomet buvo užvaldęs“, – prisiminė muziejininkė.
O.Žalienė neskuba litų iškeisti į eurus. Pastarųjų užsiliko iš kelionių.
„Tik mąstau pasilikti kelis litų pavyzdžius, kad anūkui galėčiau parodyti, kokie pinigai kadaise Lietuvoje buvo“, – teigė muziejus direktorė.
Prie euro pripratino užsienietiška alga
Klaipėdos universiteto rektorius Eimutis Juzeliūnas pasakoja jau seniai pripratęs prie euro. Atlyginimą litais fizikos mokslų daktaras sako pradėjęs gauti visai neseniai – tapęs universiteto vadovu.
„Pastaraisiais metais aš daug dirbau užsienyje su tarptautiniais projektais, todėl algą dažniausiai gaudavau eurais ar svarais. Litų nedaug mano sąskaitoje. Jau pripratau prie eurų, todėl su nacionaline valiuta atsisveikinti nebus sunku“, – pasakojo rektorius.
Universiteto vadovas svarsto, kad nei jo asmeninio, nei aplinkinių gyvenimo valiutos pasikeitimas nesujauks.
„Paaiškinsiu matematiškai. Jeigu mašinos nuvažiuotą kelią iš kilometrų paversime myliomis, tai atstumas išliks tas pats. Taip pat ir su pinigais“, – juokauja rektorius ir priduria,prisiminimui sukaupęs jubiliejinių litų kolekciją.
Piniginė nuo eurų bus sunkesnė
Klaipėdos dramos teatro aktorė Nijolė Sabulytė išduoda, kaip laukdami euro įvedimo šmaikštauja teatralai.
„Aktoriai tarpusavyje vis pajuokauja, kad reikėjo iš anksto kruopų prisipirkti, o tai teks stoviniuoti eilėse, kol prie kasų visi eurocentus skaičiuos. Aišku, kad skaičiuos, o kaip kitaip. Seniau žmonės cento nesivargino nuo žemės pakelti, o štai eurocentą dar ir kaip kels“, – svarstė N.Sabulytė.
Aktorė atvirauja pabijojusi, kad įvedus eurą šoktelės kainos, tad santaupas suskubo išleisti buto remontui. Teks atnaujinti ne tik namus, o ir piniginę.
„Algos aktorių tokios mažos, kad visą atlyginimą nuo šiol bus galima išmokėti vien monetomis. Užtat piniginės bus sunkios, pilnos metalo“, – apie atsisveikinimą su litu šmaikštauja N.Sabulytė.
Litų pasiliko prisiminimui ir anūkams
Jūrininkų ligoninės vadovas Jonas Sąlyga pasakoja neskubantis išleisti visų piniginėje užsilikusių litų. Grynųjų likučius medikas sako pasiliksiantis, kad turėtų, ką vaikaičiams parodyti. Nors nostalgija nacionalinei valiutai išliks dar ilgai, gydytojas svarsto, kad euras Lietuvai šiuo metu būtinas.
„Kaimyninėse šalyse jau yra euras ir suprantama, kad mūsų šalis neturi kito kelio. Ir aš, ir mano aplinkos žmonės manome, kad pasikeitus valiutai tikrai bus mažiau painiavos, paprasčiau bus keliauti“, – savo nuomonę dėsto J.Sąlyga.
Ligoninės vadovas dalinasi ir prisiminimais, kaip jautėsi, kai buvo įvesta nacionalinė valiuta.
„Litas man siejasi su Lietuvos nepriklausomybe. Pamenu, kaip mes jo laukėme, kaip 1993 m. džiaugėmės ir didžiavomės savo rankose laikydami pirmuosius litus“, – prisimena gydytojas.
Euras pakoregavo Klaipėdos uosto veiklą
Klaipėdos uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus su nauja valiuta lauksiančių pokyčius pirmiausia dairosi uoste. Čia dirbančioms bendrovėms euro įvedimas – tik į naudą.
„Euro ir dolerio santykis nuolat kinta ir gali daryti vienokią ar kitokią įtaką uosto kompanijų darbui. Įsivedus eurą, rinkliavos jau bus mokamos eurais, prieš šiuos pokyčius teko keisti norminius dokumentus. Uosto direkcijoje įdiegtos ir naujos operacinės sistemos. Manau, kad prie naujos valiutos priprasime greit. Bet kokie pokyčiai tikrai yra į naudą“, – apie pokyčius uoste pasakojo A.Vaitkus.
Ne tik uosto, o ir daug keliaujančios šeimos galva priduria, kad vieninga valiuta palengvins kelionių rūpesčius.
Visą Europą su šeima išmaišęs A.Vaitkus atvirauja nuolat turėjęs sukti galvą dėl pinigų keitimo.
