„Nematau galimybės frakcijoje likti su skirtingomis nuomonėmis“, – asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje konstatavo parlamentinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis. Taip jis reagavo į kolegų, frakcijos narių Sergejaus Jovaišos, Irenos Haase ir Rimanto Dagio sprendimą pasirašyti po Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisomis.
Aš nepalaikysiu ir tikiuosi, kad bent kai kurie pasirašiusieji atsitokės.
„Bus leidžiamas nežymus smurtas, leidžiamas ir šioks toks vaiko žeminimas. Su rykštele, kitaip tariant, galėsite užvanoti, išsityčioti irgi, nes, Seimo narių nuomone, tai gal ir ne toks jau žymus skausmas, o tik beržinė košė, o tokio reiškinio kaip emocinis smurtas Seimo narių grupė, matyt, išvis nėra girdėjusi. Barbarizmo sugrąžinimas dėl kelių pigių politinių taškų“, – apgailestavo G.Landsbergis.
Pataisų iniciatoriai teigia, kad jų siūlomos nuostatos įtvirtins, kad vaiko teisių apsaugoje būtų taikomi „papildomi saugikliai, neleisiantys tarnyboms be objektyvių rimtų priežasčių iš tėvų atimti vaikų“.
Grupė parlamentarų siūlo, kad fiziniu smurtu turėtų būti laikomas tik vaikui sukeliamas žymus skausmas, o į psichologinio smurto apibrėžimą reikėtų įtraukti „prievartinį vaikų ir tėvų atskyrimą prieš jų valią“.
„Aš nepalaikysiu ir tikiuosi, kad bent kai kurie pasirašiusieji atsitokės ir atsiims savo parašus nuo šitos barbariškos reformos“, – rašė G.Landsbergis.
Jaučiasi suklaidinta – parašą atsiims
Seimo narė, konservatorė Irena Haase prisipažino, kad pasirašydama pataisų projektą net pagalvoti negalėjo, kad juo gali būti bandoma įteisinti smurtą prieš vaiką.
„Mes, Seimo nariai, kalbėjome, diskutavome, lyg ir sutarėme, kad įstatymą reikia keisti, tobulinti, nes jis turi spragų. Todėl ir pasirašiau įstatymo projektą, tačiau dabar suprantu, kad skubotai“, – 15min kalbėjo I.Hasse.
Ji pažymėjo nepasisakanti už smurto sąvokos praplėtimą. „Jaučiuosi suklaidinta. Pasirašydama tikėjau gerais projekto rengėjų ketinimais, maniau, kad siekiame ištaisyti klaidas. Nepagalvojau, kad gali būti bandoma įteisinti smurtą prieš vaiką. Aš – prieš smurtą“, – užtikrino politikė.
Pasirašiau įstatymo projektą, tačiau dabar suprantu, kad skubotai.
Pokalbio su 15min metu ji viešėjo Zanavykų apygardoje: „Tačiau atvyksiu į Vilnių ir atšauksiu savo parašą.“
S.Jovaiša: „Jie dengėsi melu”
Konservatorius Sergejus Jovaiša 15min patikino, kad jo parašo nebeliko ankstų pirmadienio rytą.
„Mano parašo ten jau nėra. Man net nieko nereikėjo sakyti: aš sureagavau pakankamai greitai, nes jie dengėsi melu. Sakė, kad atsiųs nuostatas, kurios bus keičiamos.
Pasitikėdamas padėjau parašą per daug nesigilindamas. Tačiau nieko neatsiuntė papildomai, o kai sužinojau, koks iš tikrųjų turinys, iš karto sureagavau”, – aiškino S.Jovaiša.
Nuomonės tikrai nekeis
R.J.Dagys dėl savo parašo nedvejoja: „Smurto sąvokos tikslinamos taip, kaip jos pribrendo būti patikslintos, nes matėme, kaip jos yra įgyvendinamos. Smurtas turi būti taip apibrėžtas, kad bet kokia pastaba nebūtų suprantama lygiaverčiai fiziniam ar seksualiniam smurtui.“
R.J.Dagys sakė, kad G.Landsbergis, kaip frakcijos seniūnas, gali deklaruoti savo nuomonę. „Tačiau aš savosios tikrai nekeisiu, – užtikrino. – Reikia apsispręsti, ar mes norime padėti šeimoms, ar atstovaujame valdiškam požiūriui. Turime nuraminti tėvus, kad jie nejaustų, kad politikai ir valdininkai kelia grėsmę jų šeimoms.“
Šiuo metu įstatymas numato, kad fizinis smurtas yra „tyčinis fizinis veiksmas ar veiksmai prieš vaiką, taip pat fizinė bausmė, jeigu (...) buvo sukeltas skausmas ar pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai arba pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas“.
Reikia apsispręsti, ar mes norime padėti šeimoms, ar atstovaujame valdiškam požiūriui.
Pataisų teikėjai apibrėžimą siūlo koreguoti, kad fiziniu smurtu būtų laikoma, jei „buvo sukeltas žymus skausmas ar realus bei tiesioginis pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai arba šiurkščiai pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas“.
Projekto autoriai taip pat siūlo koreguoti psichologinio smurto apibrėžimą, šalia dabartinių nuostatų, kad tai „tyčinis sistemingas vaiko teisės į identiškumą pažeidinėjimas, vaiko žeminimas, patyčios, gąsdinimas, būtinos vaiko normaliai raidai veiklos trikdymas“ ir kt. dar įrašant prievartinį tėvų ir vaikų atskyrimą.
Ministro akcentai – kitur
„Iškart pasakau, kad nepritariu kai kurių savo kolegų bandymams keisti smurto prieš vaiką sąvoką. Siaurinant smurto apibrėžimą kyla didelė rizika tam tikrus smurtinius veiksmus traktuoti ne kaip smurtą, bet kaip leistiną auklėjamąją priemonę“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Jo įsitikinimu, didžiausių problemų įgyvendinant vaiko teisių apsaugos reformą sukėlė nepakankamai griežtas bei gana skirtingai suvokiamas reglamentavimas dėl būtinybės nustatyti antrąjį grėsmės vaikui lygį, kai vaikas teismo sprendimu gali būti paimamas iš tėvų ar globėjų.
„Būtent antrojo grėsmės lygio nustatymo kriterijus ir reikia keisti, o ne smurto apibrėžimą“, – aiškina ministras.
Tuo metu dalies Seimo narių pasirašytomis įstatymo pataisomis siūloma iš viso atsisakyti grėsmės lygių nustatymo. Šiuo metu nustačius antrąjį grėsmės lygį, vaikai iš šeimos paimami. Antrasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai yra grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei.
Nepasirašė, bet palaiko
Seimo narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas R.Karbauskis buvo tarp politikų, siūliusių įstatymo, kuris buvo priimtas ir galioja dabar, pataisas. Vaiko teisių apsaugos reformą įgyvendina valstiečių deleguotas socialinės apsaugos ir darbo ministras L.Kukuraitis.
Kaip R.Karbauskis vertina frakcijos kolegos M.Puidoko inicijuotas tik kelis mėnesius veikiančio įstatymo pataisas, kurių pats, beje, nepasirašė? Ar tai reiškia nepritarimą?
„Visus pasiūlymus, diskusijas, kaip apsaugoti vaikus nuo smurto, vertinu tik teigiamai. Kai kuriuos įstatymo trūkumus gali atskleisti tik realus jo taikymas, kaip kad nutiko ir šiuo atveju. Todėl diskusija yra savalaikė ir būtina”, – 15min sakė R.Karbauskis.
Skirtingai nei G.Landsbergis aš nemanau, kad priimtas įstatymas yra tobulas. Matau būtinybę jį keisti.
Politikas priminė, kad įstatymą balsavimu palaikė dauguma Seimo narių.
„Tačiau skirtingai nei G.Landsbergis, aš nemanau, kad priimtas įstatymas yra tobulas. Matau būtinybę jį keisti, kad būtų užtikrinta vaiko gerovė ir išsklaidytas šeimų nerimas.
Pavyzdžiui, skurdas negali būti priežastis atimti vaikus, tokiai šeimai valstybė turi padėti. Todėl suprantu kolegas, kurie siekia įtvirtinti, kad smurtu prieš vaiką laikoma tik tyčinė nepriežiūra arba nepriežiūra, kylanti iš aplaidumo”, – kalbėjo R.Karbauskis.
Jis pažymėjo esąs dėkingas valstiečių frakcijos ir kitų frakcijų kolegoms, tarp jų ir keliems TS-LKD nariams, kurie visi kartu bendradarbiaudami parengė įstatymo pataisas, dėl kurių toliau bus diskutuojama Seime.
„Pataisų rengėjai žinojo, kad aš palaikau jų iniciatyvą, bet pasirašyti nepasiūlė. Todėl ten mano parašo ir nėra”, – 15min sakė R.Karbauskis.
S.Skvernelis: įstatymą taisys ministerija
Premjeras S.Skvernelis tikina, kad svarbiausias tikslas yra užtikrinti vaikų apsaugą nuo smurto. „Fizinis smurtas prieš vaikus niekaip negali būti įteisintas ar toleruojamas“, – feisbuke pirmadienį rašo jis.
Jis akcentuoja, kad vaikų paėmimas iš šeimų yra kraštutinė priemonė ir ramina, kad žmonės, kurie augina vaikus be fizinio smurto, neturi baimintis jų atėmimo.
„Visuomenės nerimas yra suprantamas, tai – itin jautri tema. Nauja tvarka galioja vos kelis mėnesius ir nenuostabu, kad išryškėjo tam tikri taisytini dalykai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taiso paaiškėjusias silpnąsias vietas, kad būtų kuo daugiau aiškumo ir skaidrumo. Netrukus bus pateikti ministerijos siūlymai keisti poįstatyminius teisės aktus.
Šiandieninėje stadijoje neturėtume grįžti atgal ir kalbėti apie „proporcingą“ smurtą prieš vaikus. Manau, kad turi būti keičiama ir tobulinama įstatymų įgyvendinimo tvarka, įdiegiama daugiau saugiklių, kurie eliminuotų žmogiškąją klaidą, skiriama daugiau resursų, o ne siaurinamas smurto prieš vaikus sąvokos apibrėžimas“, – teigia premjeras.
D.Šakalienė neperpranta, kas vyksta
Viena iš „Matuko reformos“ architekčių, Seimo narė Dovilė Šakalienė sakė, kad M.Puidoko, arba 58-erių pataisose, visi vaiko teisių apsaugą bent kiek išmanantys žmonės mato panašias grėsmes – faktiškai įteisinamas smurtas prieš vaiką.
„Sunku suprasti tokį paradoksą: nesu tikra, ar mes matome pasimetimą, neįsigilinimą, ar iš pat pradžių nebuvo realaus nusiteikimo apginti vaikus nuo smurto ir kartu įsipareigoti skirti reikiamus resursus suteikti reikalingą pagalbą bei paslaugas šeimoms. Turėjome daugelį pokalbių su R.Karbauskiu, visuomet vertinau jo norą užtikrinti kiekvienam vaikui saugią vaikystę kaip nuoširdų ir nuoseklų.
Nesu tikra, ar mes matome pasimetimą, neįsigilinimą, ar iš pat pradžių nebuvo realaus nusiteikimo apginti vaikus.
Tačiau kai matau, kiek valstiečių pasirašė 58-erių pataisas, ima kilti abejonių koks visgi valdančiųjų požiūris į vaiko teisių reformą, ar jie pasidavė dalies visuomenės agresijai, kaip kad sako psichiatras Linas Slušnys, mėginimui ginti teisę mušti savo vaiką, kurį vertina kaip nuosavybę, ar tiesiog nenori investuoti resursų, lėšų, dėmesio į turbūt sunkiausią ir giliausiai visuomenės mentalitetą paliečiančią reformą”, – 15min kalbėjo viena iš „Matuko reformos“ autorių, parlamentarė Dovilė Šakalienė.
Koreguoja nepriežiūros sampratą
Šiuo metu smurto prieš vaiką forma yra ir nepriežiūra. Iniciatoriai siūlo įrašyti, kad nepriežiūra laikoma smurto forma, jei ji yra tyčinė.
Dabar įstatymas numato, kad tėvai turi bendradarbiauti su sveikatos priežiūros specialistais, mokytojais ir t. t., projekte tiesioginio įpareigojimo „turi bendradarbiauti“ nelieka, bet įrašoma, kad tėvai „bendradarbiauja vaiko teisių užtikrinimo srityje, atsižvelgdami į Konstitucijoje įtvirtintą tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus“.
Būtent antrojo grėsmės lygio nustatymo kriterijus ir reikia keisti, o ne smurto apibrėžimą.
Įstatyme būtų įrašoma, kad vaikas priverstinai gali būti paimamas iš jo tėvų tik tuo atveju, jei tai yra proporcinga priemonė, būtina siekiant išvengti tiesioginio ir realaus pavojaus vaiko gyvybei, sveikatai, ir šis pavojus negali būti pašalinamas kitomis priemonėmis.
Įstatymą siūloma papildyti ir nuostata, kad „tėvai dėl perteklinio, neproporcingo kišimosi į privatų šeimos gyvenimą turi teisę reikalauti jų šeimai padarytos civilinės žalos atlyginimo“.
Šios pataisos pateiktos nelaukiant, kol darbą baigs specialiai reformai taisyti suburta darbo grupė.