Labdaros ir paramos fondui „Aušroja“ per GPM mokesčio dalį buvo paaukota daugiau nei 390 tūkst. eurų. Apytiksliai skaičiuojant, norint paaukoti tokius pinigus, vienam aukotojui reikėjo per metus uždirbti maždaug 43,3 mln. eurų (iš viso – apie 130 mln. eurų). Žinoma, jų paaukotos sumos gali smarkiai skirtis viena nuo kitos.
Svarstant, kas galėjo pernai gauti tokią sumą, į galvą lenda pernai balandį baigtas sandoris, kuriuo didžiausios Lietuvoje verslo grupės „Vilniaus prekyba“ (VP) pagrindinio akcininko Nerijaus Numavičiaus kontroliuojama bendrovė „Bertona Holdings Limited“ iš akcininko Žilvino Marcinkevičiaus įsigijo maždaug 15 proc. jo valdomų grupės įmonių akcijų paketus.
Nors sandorio suma nebuvo viešinama, BNS gautos pasiūlymų pasinaudoti pirmumo teise kopijos parodė, kad už akcijas Ž.Marcinkevičiui galėjo būti sumokėta 141,9 mln. eurų.
Po kurio laiko iš VP pasitraukė ir Ž.Marcinkevičiaus brolis Gintaras Marcinkevičius, kuris tuomet teigė akcijas parduodantis per prievartą, nes neatlaikė teisinio spaudimo.
N.Numavičiaus kontroliuojamos bendrovės „Bertona Holdings Limited“ Lietuvos skyriaus vadovas Ignas Staškevičius tuomet 15min sakė, kad G.Marcinkevičiui už 2 proc. turimų akcijų pasiūlyta panaši proporcinga kaina kaip ir jo broliui Ž.Marcinkevičiui.
Mokestiniai GPM metai sutampa su kalendoriniais, o tai reiškia, kad milžiniškas sumas verslininkai turėjo gauti praėjusiais metais, tuo metu G.Marcinkevičiaus akcijų pardavimo sandoris įvyko šių metų pradžioje.
Pokalbyje su 15min jis teigė niekam nepervedęs dalies sumokėto mokesčio, o apie „Aušroją“ girdintis pirmą kartą.
Ž.Marcinkevičius: tai mano privatūs sprendimai
Tuo metu Ž.Marcinkevičiaus sandoris įvyko pernai. Tačiau į kalbas su 15min jis leistis nenorėjo.
„Aš informacijos apie privačius dalykus neteikiu. Tai mano privatūs sprendimai ir privačių sprendimų tiesiog aš nekomentuoju. Prašau gerbti. Aš esu neviešas asmuo, norėčiau atkreipti dėmesį, ir prašau gerbti mano privatumą“, – 15min teigė jis.
„Registrų centro“ duomenimis, vienintelė milžiniškos paramos sulaukusio fondo steigėja, dalininkė bei jo direktorė yra vilnietė Nijolė Vaškevičienė.
Visus sieja „Spindulys“?
15min šaltinių teigimu, ji yra dirbusi visuomeninėje neįgaliųjų organizacijoje „Spindulys“. Ši organizacija sodria dėme nudažė tuometinės „VP Market“ reputaciją, nes leido iš valstybės susigrąžinti per 76,2 mln. tuomečių litų (apie 22 mln. eurų) PVM mokesčio.
2002 metais įsisiūbavus triukšmui, situaciją aiškinosi ir parlamentarai.
Tuomet parlamentinė Antikorupcijos komisija buvo surengusi specialų posėdį, kuriame dalyvavo visos suinteresuotos pusės, taip pat – ir tos pačios „Spindulio“ draugijos teisininkas Jonas Vaškevičius, jo paaiškinimai yra užfiksuoti komisijos posėdžio protokole, kurį galima rasti Seimo tinklalapyje. Beje, tame pačiame posėdyje parlamentarams situaciją aiškino ir tuometis „VP Market“ generalinis direktorius Ž.Marcinkevičius.
Ar tarp Nijolės Vaškevičienės ir Jono Vaškevičiaus yra sąsajų?
„Na, kam jis priklauso... Ką reiškia – priklauso? Fondas niekam nepriklauso, fondas turi savo valdymo organus. Valdymo organai yra išviešinti registrų... Jūs tą puikiai galite pasižiūrėti, ką jūs ir padarėte (...) Na, vieša informacija leidžia jums sužinoti, kas yra fondo steigėjas, kas yra kiti valdymo organai. Tai yra vieša informacija, jūs su ja susipažinote“, – prašomas patvirtinti, ar fondo steigėja N.Vaškevičienė yra jo žmona, 15min aptakiai kalbėjo advokatas.
Jis pokalbio su 15min metu prasitarė, kad šiuo metu yra užsienyje. Tai, kad yra išvykusi iš šalies, antradienį 15min teigė ir N.Vaškevičienė.
Klausiamas apie galimus dalies GPM mokesčio aukotojus advokatas teigė faktų nežinantis.
„Iš jūsų teksto buvo matyti, kad jokios lėšos tam fondui dar nėra pervestos“, – pridūrė jis. Bent tiek aišku, kad teisininkas tekstą skaitė.
J.Vaškevičius taip pat teigė negalintis atskleisti, ar Ž.Marcinkevičius yra jo klientas, nes Advokatų etikos kodeksas nurodo, jog kliento tapatybė taip pat yra profesinė paslaptis.
Mokesčių inspektoriams kilo abejonių
„Norime pažymėti, jog parama minėtai organizacijai dar nėra pervesta. Mokesčių administratorius prieš priimant sprendimą dėl paramos pervedimo sieks įvertinti iškilusias abejones dėl istorijoje minimos labdaros ir paramos fondo veiklos.
Svarbu įsitikinti, jog anksčiau gana neženklių paramos sumų sulaukęs fondas, šiais metais „šovęs“ į daugiausiai paramos sulaukusiųjų 10-tuko viršų, yra realiai veikiantis, jo veikla atitinka Labdaros ir paramos įstatyme įvardintus tikslus, o gauta parama naudojama pagal paskirtį“, – 15min teigė VMI atstovė spaudai Rūta Asadauskaitė.
Kas šie aukotojai – pagal įstatymus VMI neturi teisės paviešinti ir net atskleisti pačiam auką gavusiam fondui.
„Registrų centro“ duomenimis, vienintelė fondo steigėja ir dalininkė bei jo direktorė yra vilnietė N.Vaškevičienė.
Fondas veikia sostinės Žvėryno rajone, S.Moniuškos gatvėje. Internete galima rasti, kad tuo pačiu adresu yra registruota bendrovė „Teisrodis“, kurios vadovė – ta pati N.Vaškevičienė.
Pernai fondo gauta parama sudarė vos 736 eurus, o sąskaitos likutis – 19,5 tūkst. eurų.
„Registrų centro“ duomenimis, pernai fondo gauta parama sudarė vos 736 eurus, o sąskaitos likutis – 19,5 tūkst. eurų.
Per visus metus „Aušroja“ parėmė vieną įstaigą – VšĮ „Projektų valdymo ir mokymo centras“, kuriam pervedė 13,6 tūkst. eurų.
2015-aisiais fondas gavo daugiau paramos, nei pernai – 18,2 tūkst. eurų, o paaukojo – 8,4 tūkst. eurų: 6 tūkst. eurų buvo pervesta Sudotos kaimo bendruomenei, 2,4 tūkst. eurų – Vilniaus miesto aklųjų ir silpnaregių sporto klubui „Šaltinis“.
15min fotografas antradienį apsilankė S.Moniuškos gatvėje, kur ne tik registruotas minėtasis fondas – įkuriant fondą jame registruota ir direktorės gyvenamoji vieta.
Ant niekuo iš aplinkinių pastatų neišsiskiriančio namo – jokios iškabos, apsilankymo metu jame nieko nebuvo.
