Prieš dvi savaites su rajono bendruomenės atstovais susitikę Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), „Fortum Heat“ vadovai ištesėjo pažadą ir visus interesantus, nevyriausybinių organizacijų atstovus bei uostamiesčio valdininkus pokalbiui sukvietė ketvirtadienio vakarą. Susitikime dalyvavo ne tik „Fortum Heat Lietuva“ ir „Fortum Heat Klaipėda“ vadovai, analogiško projekto Švedijoje atstovas, bet ir gausus miestelėnų būrys.
Prieš elektrinės statybas nusiteikusios visuomenės atstovai bendrovės vadovus užvertė opiais klausimais. Labiausiai baimintasi dėl blogo kvapo, kuris, susirinkusiųjų manymu, sklis iš elektrinės, kaip sklinda iš kitų LEZ-e įsikūrusių gamyklų. Žmonės buvo susirūpinę ir dėl aplinkos taršos, esą į orą bus išleidžiamos nuodingos cheminės medžiagos, kurios kenks aplinkinių namų gyventojų sveikatai.
„Kaip jūs ketinate deginti chloruotą plastiką? Juk šiam elementui deginti reikalinga ypač aukšta temperatūra. Ir kas visa tai kontroliuos?“ – įmonės vadovų klausė ekologinio klubo „Žvejonė“ pirmininkas Erlandas Paplauskis. Itin daug priekaištų sulaukė poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, kurioje, visuomenės atstovų nuomone, legaliai įteisinta tarša. Susirinkusieji reikalavo naujos ataskaitos, kurioje atsispindėtų griežtesnės leistinų cheminių elementų ore normų ribos.
Nors „Fortum Klaipėda“ vadovai ir bandė grafikais bei lentelėmis iliustruoti itin žemus taršos rodiklius, susirinkusiųjų tai neįtikino. Visuomenės atstovai gavo žodinį įmonės vadovų pažadą apmokėti keletą per metus nepriklausomų ekspertų, kuriuos rinks kartu su bendruomenės nariais, tyrimų dėl įmonės taršos rodiklių. Taip, anot bendruomenės narių, bus galima kontroliuoti jėgainės veiklą ir bent kiek priartėti prie itin griežtais aplinkosaugos reikalavimais pasižyminčios Švedijos. Minėtoje šalyje jau 40 metų veikia panaši jėgainė, gaminanti šilumą ir elektrą šiukšlių deginimo proceso metu.
Prabilę apie tai, jog ketina deginti apie 100 tūkst. tonų šiukšlių per metus, „Fortum Klaipėda“ atstovai pasėjo nerimą dėl galimo atliekų išvežimo mokesčio gyventojams didėjimo, šiukšlių deginimo paslaugą priskyrę prie vieno iš pajamų šaltinių. Tačiau nuogąstavimus svečiai paneigė ir bandė malšinti pažadais, jog iki 2012-ųjų metų Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) už Europos Sąjungos fondų lėšas įrengs atliekų rūšiavimo gamyklą, tad nei išlaidos gyventojams, nei oro tarša nedidės.
Diskusijos metu, kuri netruko virsti susižodžiavimu tarp kelių piliečių, vis pasigirsdavo replikų ir komentarų, esą jokios šiukšlių gamyklos taip arti Klaipėdos nebus. „15min“ primena, kad šio projekto įgyvendinimas užtruko dėl teismo: lapkritį keletas Klaipėdos politikų kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą, prašydami panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo skyriaus vyr.prokuroro Sigito Jasevičiaus sprendimą nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl aplinkosaugininkų veiksmų leidžiant deginti šiukšles Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje.
Dėl neva aplaidaus prokuratūros darbo vyko ir gyventojų piketas.
