Todėl jau tuo metu buvo susirūpinta galimu Nemuno hidroresursų panaudojimu elektros gamybai – be to, reikėjo ne tik industrializuoti šalį ją elektrifikuojant, bet ir apsaugoti Kauną nuo miesto gyventojus kamuojančių Nemuno potvynių.
KMM fondas/Kauno miesto muziejaus fondų / 10 KMM-F-696-ori
1926 metais potvynis nunešė medinius Vilijampolės ir Aleksoto tiltus. Potvynis kilo ir 1931 metais, o 1946-aisiais buvo pats didžiausias Kauno istorijoje.
Mažesni kartojosi ir 1956 ar 1958 metais. Nuo ilgus metus miestą varginusių pavasarinių potvynių laikinąją sostinę išvadavo 1955 metais pradėta statyti Kauno hidroelektrinė.
Tekstas pirmą kartą publikuotas 2020-01-20.
