Tikslą pasirengti referendumui dėl Konstitucijos keitimo daugybinei pilietybei įteisinti, kuris galėtų vykti 2024-aisiais kartu su prezidento rinkimais, Laisvės partija, Liberalų sąjūdis ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai įsirašė į koalicijos sutartį.
„Ši Vyriausybė tikrai sieks padaryti viską, kad bendromis pastangomis šį kartą geriau pasirengtume referendumui dėl Konstitucijos pakeitimo, kas leistų išsaugoti pilietybę“, – per Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdį penktadienį kalbėjo G.Balčytytė.
Ruošiantis referendumui dėl daugybinės pilietybės, pasak jos, pirmiausia reikia priimti naują Referendumo įstatymą.
Tikimasi, kad Seimo pavasario sesijoje jis bus priimtas.
„Šiuo metu Vyriausybės pateiktas konstitucinis Referendumo įstatymas yra svarstomas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete. Mūsų žiniomis, neabejotinai šio įstatymo projekto svarstymas glaudžiai susijęs su Rinkimų kodekso projektu ir bus tobulinamas Seime, atsižvelgiant į Rinkimų kodekso turinį.
Labai tikimės, kad pavasario sesijoje šie įstatymai bus priimti ir galėsime toliau judėti su referendumo organizavimo procesais“, – kalbėjo Vyriausybės kanclerė.
Dėl referendumo dėl dauginės pilietybės formuluotės, pasak G.Balčytytės, Vyriausybėje yra įvykęs tarpinstitucinis pasitarimas.
Jo metu nuspręsta šįmet organizuoti suinteresuotų institucijų, visuomenės, teisės ekspertų diskusiją dėl klausimo referendumui formuluotės.
Taip pat – 2022–2023 metais derinti parengtą referendumui teikiamo klausimo projektą.
Pasak G.Balčytytės, minėtus veiksmus galima būtų daryti ir kartu.
Referendumui teikiamo klausimo formuluotė, pasak Vyriausybės kanclerės, labai svarbi. Tai, anot jos, dažnai lemia ir atsakymą.
Taip pat, kanclerės teigimu, svarbūs ir argumentai.
„Visi sutariame, kad, kai bus priimtas naujas Referendumo konstitucinis įstatymas, reikės sutelktų Vyriausybės, Seimo ir Vyriausybei pavaldžių institucijų, Vyriausiosios rinkimų komisijos, diasporos pastangų skatinti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių aktyvumą dalyvauti referendume“, – kalbėjo G.Balčytytė.
Komunikacijos veiksmams, informacinei kampanijai <...> labai svarbu argumentavimas.
„Komunikacijos veiksmams, informacinei kampanijai, kurioje turėtų dalyvauti visos mano minėtos institucijos, labai svarbu argumentavimas ir aiškiai išgrynintos priežastys, kurios lemia norą išsaugoti pilietybę, turėti daugybinę pilietybę, atliepti visuomenėje keliamus lojalumo valstybei klausimus, ypač padidėjusios grėsmės akivaizdoje“, – pabrėžė ji.
Vyriausybė, pasak kanclerės, jau planuoja lėšas informavimo kampanijai. Jos bus numatytos 2023 metų valstybės biudžete.
„Reiškia, kad šią vasarą atsakingos institucijos turės būti susiplanavusios 2023 metų atitinkamas lėšas“, – teigė ji.
Referendumo klausimo formuluotei – du variantai
Posėdyje nuotoliniu būdu dalyvavęs konstitucionalistas Vytautas Sinkevičius pastebėjo, jog praėjusį kartą pilietybės referendumui teikta formuluotė buvo aiški teisininkams, o visuomenei – per daug sudėtinga.
„Tą tenka pripažinti ir tai pakenkė referendumo rezultatams“, – sakė jis.
Tai pakenkė referendumo rezultatams.
Teisininkas teigė, jog dabar formuluojant referendumo klausimą galima būtų rinktis iš dviejų variantų: panašaus, koks buvo per praėjusį referendumą, arba galima siūlyti nuostatą dėl dvigubos pilietybės draudimo iš Konstitucijos išbraukti.
Jei tiksliau, galima siūlyti naikinti Konstitucijos formuluotę „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“ arba ją redaguoti taip, jog atsakomybė numatyti, kas gali turėti daugybinę pilietybę, tektų parlamentui.
„[Reikia] apsispręsti, ar kuriame kažkokią formuluotę ir įrašome ją į Konstituciją su tam tikrais apsiribojimais, tarkime, europinė integracija, transatlantinė integracija, ar visgi išimame apskritai tą draudimą dvigubai pilietybei iš Konstitucijos ir pasakome, kad įstatymų leidėjas reguliuos tuos santykius įstatymu – paprastu, nekonstituciniu įstatymu“, – dėstė V.Sinkevičius.
Pastarasis būdas, anot jo, greičiausiai būtų paprastesnis.
Konstitucinis Teismas išaiškino, kad niekaip kitaip tik referendumu pakeitus Konstituciją, galima įteisinti nuostatą dėl galimybės Lietuvos piliečiams, po nepriklausomybės atkūrimo išvykusiems iš Lietuvos ir įgijusiems tam tikrus kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, leisti būti kartu ir Lietuvos, ir kitos valstybės piliečiais.
Straipsnis dėl Lietuvos pilietybės įgijimo įrašytas į pirmąjį Konstitucijos skirsnį „Lietuvos valstybė“. Norint keisti šio skirsnio nuostatas reikia, kad už tai per referendumą pasisakytų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.
2019 metų gegužę referendumas dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo įvyko, jame dalyvavo 53,16 proc. rinkėjų. Tačiau „už“ balsavo per mažai žmonių, kad būtų pakeista Konstitucija.
Tąkart dvigubos pilietybės instituto išplėtimą palaikė daugiau kaip 956 tūkst. piliečių. Tam, kad referendume pateiktas klausimas būtų priimtas, reikėjo, kad jį palaikytų 1 mln. 236 tūkst. 203 rinkėjai.
Referendume dėl dvigubos pilietybės siūlyta nustatyti, kad mūsų šalies pilietybės nepraranda Lietuvos piliečiai, įgiję „europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę“.
