Konferencijos metu dalijamasi įžvalgomis dėl paramos Ukrainai, šalims vieningai telkiant tarptautinės teisės priemones.
Pasak G.Grigaitės-Daugirdės, jau daugiau nei dvejus metus tebesitęsiant rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą, būtinos dar labiau sutelktos ir spartesnės tarptautinės bendruomenės pastangos, ypač užtikrinant bendrą valstybių vykdomų nacionalinių tyrimų standartą, vieningą įrodymų kokybę ir vertinimą.
Šiame kontekste itin svarbi Tarptautinio baudžiamojo persekiojimo už agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą centro, įsteigto Eurojusto rėmuose, veikla, kurio veiksmingumo padidinimas būtų svari parama perkrautai Ukrainos teisinei sistemai.
„Lietuvos patirtis įrodo, kad teismo sprendimai už akių (in absentia) veiksmingai prisideda prie teisingumo įtvirtinimo pagalbos Ukrainai kontekste. Tokie procesai gali būti vienintelė alternatyva nebaudžiamumui, todėl itin svarbi šalių iniciatyva nacionalinėse jurisdikcijose pereiti nuo baudžiamųjų tyrimų prie teismo procesų.
Kita reikšminga iniciatyva, padidinsianti nacionalinių jurisdikcijų gebėjimus kovoti su nebaudžiamumu – vasarį pasirašyta Liublianos – Hagos Konvencija, skirta stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą tiriant genocido nusikaltimą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus, taikant universaliosios jurisdikcijos principą“, – akcentavo G.Grigaitė-Daugirdė.
Konferencijoje akcentuota būtinybė steigti Specialųjį tribunolą. Anot teisingumo viceministrės, šiandien laikas – agresorių pusėje, todėl vienas svarbiausių žingsnių, leisiantis užtikrinti bausmės už įvykdytus tarptautinius nusikaltimus neišvengiamumą – kuo skubesnis Specialiojo tribunolo įsteigimas.
„Nebaudžiamumas už agresijos nusikaltimą yra grėsmė tarptautinei taikai ir saugumui, nes tarptautinei bendrijai negalint nusiųsti aiškaus teisinio signalo, kad už agresiją gresia baudžiamoji atsakomybė, kyla grėsmė agresijos nusikaltimo pakartotinumui“, – teigė teisingumo viceministrė.
Tarptautinis Baudžiamasis Teismas yra pradėjęs tyrimą dėl Ukrainoje įvykdytų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, tačiau šis teismas negali vykdyti baudžiamojo persekiojimo už agresiją rusijos vadovybės atžvilgiu, nes nei rusija, nei Ukraina nėra Romos Statuto principu įsteigto teismo narės.
Renginio metu G.Grigaitė-Daugirdė pabrėžė būtinybę kuo sparčiau spręsti rusijos įšaldyto turto ir lėšų perdavimo Ukrainai klausimą.
„Vienas prasmingiausių šių lėšų panaudojimo būdų – jų skyrimas ne tik sugriautos infrastruktūros atstatymui, bet svarbiausia – Ukrainos savigynai, o taip pat ir Europos saugumui, užtikrinti“, – akcentavo teisingumo viceministrė.
Tarptautinė ministrų konferencija vyksta Hagoje.
