„Manau, kad visi norime, jog visuomenė vėl būtų pilna ramybės, vienybės ir galėtume džiaugtis taika ir laisve“, – pridūrė jis.
Pasak G.Grušo, karo metu prisiliečiama „prie paties blogio slėpinio“, o pats karas – „tai išreiškimas to blogio mūsų pasaulyje“.
„Tos didžios nelaimės susikuria iš to, kad daugėja tų nuodėmių ir, kad jos turi pasekmes. (...) Jei, atrodo, mažas melas niekam neklius, bet jo daugėja ir daugėja, tada visuomenė gauna dezinformaciją, nukreipimą prieš gėrį, ir tada atsiranda tokie dalykai kaip karai“, – teigė Vilniaus arkivyskupas metropolitas.
„Karai ir šie dalykai (visuomenės sunkumai – BNS), kiek jie yra baisūs, jie yra mums priminimas, kad mums reikia atsivertimo, atsigręžti atgal į Dievą, nusigręžti nuo nuodėmės, nuo blogio“, – kalbėjo G.Grušas.
Lietuvos Katalikų Bažnyčios vadovas teigė „labai žmogiškai“ vertinantis kai kuriuos kritikos sulaukusius popiežiaus Pranciškaus pasisakymus karo tema.
„Kiekvienas žmogus auga, gyvena savo kultūroje. Popiežius kilęs iš Pietų Amerikos, jo pasaulio žvilgsnis pirmu pirmiausia yra krikščioniškas, bet kultūrų skirtumai taip pat yra paliesti“, – teigė G.Grušas.
„Popiežiaus visi veiksmai buvo siekti taikos atstatymo, jis labai aiškiai pasakė, ir daug kartų, jog Ukraina užpulta neteisėtai, reikia rūpintis pabėgėliais, žmonėmis“, – kalbėjo Vilniaus arkivyskupas.
Pasak jo, kai kurie popiežiaus pasisakymai karo tema galėjo būti politinių žaidimų ar provokacijų pasekmė
„Kartais atsiranda politinių žaidimų, kas nors nori įtakoti, gal kartais ir jis (popiežius – BNS) pilno konteksto nesuprato, ar kas nors įkišo trigrašį, kad išprovokuotų. Būna tokių dalykų. Popiežiai daro klaidas“, – teigė G.Grušas.
„Bet man atrodo bendrai, kiek jis yra pasiuntęs žmonių į pagalbą iškelti Ukrainos padėtį pasaulyje, jis yra labai daug nuveikęs toje srityje“, – kalbėjo Lietuvos Katalikų Bažnyčios vadovas.
Popiežius Pranciškus sekmadienį skelbdamas kreipimąsi „Urbi et orbi“ („Miestui ir pasauliui“) paragino nutraukti beprasmį karą Ukrainoje.
Jis nuo pat Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario mėnesį ragino siekti taikos, smerkė karą, bet tuo pat metu siekė palaikyti subtilų dialogą su Maskva. Kai kuriuose sluoksniuose jis buvo kritikuojamas už tai, kad aiškiau nekaltino dėl karo Rusijos prezidento Vladimiro Putino.
Vis dėlto lapkričio pabaigoje paskelbtame interviu JAV jėzuitų žurnalui „America“ argentinietis pontifikas pasmerkė Rusijos karių žiaurumą Ukrainoje ir sulaukė oficialaus Maskvos protesto.
