„Aišku, dar vertiname galimybes, bet mūsų pirmas žingsnis galėtų būti ir didesnis, negu mūsų pirminiame siūlyme – Žinių radijui ketvirtadienį sakė G.Jakštas.
Vyriausybė kitąmet pedagogų atlyginimus ketina kelti dviem etapais – nuo sausio ir nuo rugsėjo, kad šie pasiektų 130 proc. šalies atlyginimų vidurkio dydį, tačiau streikuoti žadančių pedagogų atstovai nori reikšmingesnio algų augimo jau sausį.
G.Jakštas antradienį derybose su profesinėmis sąjungomis nesulaukė paramos siūlymui bendrai atlyginimus kelti 20,5 procento: nuo sausio – 6 proc., o likusią dalį pridėti rugsėjį. Po pokalbių su premjere Ingrida Šimonyte ir finansų ministre Gintare Skaiste G.Jakštas atnaujintus pasiūlymus streikuoti ketinančiai Lietuvos švietimo ir mokslo profesinei sąjungai (LŠMPS) sąjungai žada pateikti penktadienį.
„Kalbant apie darbo užmokestį – visiems, matyt, žmonėms norisi jo didesnio, tačiau turime suprasti, kad tikrai nėra begalinis biudžetas ir turime tam tikrus apribojimus, į ką atsiremiame. Tai aš tikiuosi, kad (profesinė sąjunga – BNS) supras ir valstybės galimybes. Įsiklausėme į profesinių sąjungų reikalavimus, tai tą pasiūlymą penktadienį turėsime geresnį“, – teigė jis.
Ministras anksčiau teigė, kad mokytojų algų kėlimui kitais metais reikės dar apie 300 mln. eurų, o proporcijų keitimas papildomai didinant atlyginimus bent 1 proc. nuo sausio biudžetui kainuotų apie 10 mln. eurų.
LŠMPS praėjusį penktadienį surengė įspėjamąjį streiką, o rugsėjo 29 dieną planuoja pradėti tikrąjį streiką.
Profesinės sąjungos vadovas Andrius Navickas teigė, jog jų siekis yra bendras 56 proc. mokytojų atlyginimų augimas.
Ši profsąjunga taip pat reikalauja mažinti klases. G.Jakštas sako, kad įgyvendinti šį reikalavimą iškart sumažinant klases visoje Lietuvoje „tikrai yra neįmanoma“.
„Bet (galima – BNS) padaryti pirmuosius žingsnius mažinant, kad kai kuriose savivaldybėse, kur neriboja infrastruktūra, ar nėra kažkokių kitų ribojimų, kad galėtumėme pradėti eiti klasių mažėjimo kryptimi“, – sakė jis.
Jis taip pat pripažino, kad pedagogų nepasitenkinimą kursto ir dalies politikų pareiškimai, turėdamas omenyje konservatoriaus, Vilniaus savivaldybės tarybos nario ir finansų ministrės sutuoktinio Audriaus Skaisčio viešus pasisakymus kritikuojant streiką.
„Manau, kad prisideda prie mokytojų nepasitenkinimo. Manau, kad streikuoti yra mokytojų ir profesinių sąjungų pasirinkimas ir mes tą pasirinkimą gerbiame. Kiekvienas žmogus, politikas turi savo nuomonę. Nemanau, kad ta nuomonė, kartais išreiškiama, padeda tiek mums susitarti su profesinėmis sąjungomis, tiek padeda gerinti mokytojo prestižą, ar padeda jaustis mokytojams pakankamai vertinamiems. Manau, visi turėtų atsakingai pagalvoti prieš komunikaciją, kalbant, kvestionuojant mokytojų pasirinkimus“, – tvirtino G.Jakštas.
Prezidentas Gitanas Nausėda rugsėjo pradžioje teigė pasigendantis geranoriškumo kalbantis su streikuoti planuojančiais mokytojais ir sako esąs pasirengęs imtis tarpininko vaidmens.
Streiko galimybės neatmeta ir kita, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjunga. Pastarosios vadovas Egidijus Milešinas tvirtina, kad ministerijos siūlomas atlyginimų augimas netenkina ir pedagogų alga nuo sausio turi didėti ne mažiau 10 procentų.
2021 metų rugsėjo 1 dieną parlamentinių partijų vadovai pasirašė nacionalinį susitarimą dėl švietimo, kuriuo, be kita ko, įsipareigojo didinti švietimui skiriamą bendrojo vidaus produkto dalį, didinti mokytojų atlyginimus, įtvirtino kitus įsipareigojimus.
