A.Navicko profsąjunga anksčiau teigė esanti pasiryžusi grįžti prie derybinių pozicijų, tartis dėl kompromisinių variantų.
Profesinė sąjunga su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nesutaria dėl darbo užmokesčio pedagogams, darbo krūvio sandaros ir mokinių skaičiaus klasėse mažinimo, todėl rugsėjo pabaigoje surengė streiką, kurį spalio viduryje laikinai sustabdė. Jį atnaujinti planuojama kitą savaitę.
G.Jakštas teigia, jog kviesdama susitikimui profsąjungą ministerija rašte paminėjo, kad organizacija dar kartą apsvarstytų pateiktus siūlymus ir galimybę pasirašyti kolektyvinę sutartį. Finansinių lėšų, anot jo, daugiau neatsiras, nes kitais metais biudžete švietimui ir taip numatyta puse milijardo eurų daugiau.
„Mes nuo pat pradžių atvirai, nuoširdžiai komunikavom, pasakėm dar iki pirmo streiko, koks yra maksimumas, ką gali valstybė šiuo metu ir tie finansiniu atžvilgiu resursai yra išsemti. Nuo pradžių sakėm, kad finansų daugiau neatsiras bus streikuojama, ar nebus“, – LRT radijui pirmadienį sakė G.Jakštas.
„Esame atviri kalbėtis apie visus iššūkius, su kuriais susiduria mokytojai, tą dabar darome su kitomis keturiomis profesinėmis sąjungomis, sprendžiame tiek etatinius klausimus, tiek dėl savivaldybių atsakomybės, valstybės atsakomybės pasiskirstymo“, – teigė jis.
Profsąjungos pirmininkas A.Navickas teigia, kad artimiausiu metu planuojamas streikas bus didesnis nei pirmasis.
„Šiandien matome, kad streikas bus tikrai didesnis nei pirmoji banga buvusi, bet suprasdami streiko sudėtingumą ir viską, mes tikrai reaguosime į Seimo sprendimus, pradėsim streikuoti. Pažiūrėsime kaip elgiasi Vyriausybė, Seimas, turbūt darysim pertraukas, darysim streiko bangas, aktyviai reaguosim į visus sprendimus“, – LRT radijui sakė A.Navickas.
Anot jo, Seimo sprendimas priimant kitų metų biudžetą yra lemiamas, o jis gali būti įvairus.
Vyriausybė kitų metų biudžete siūlo mokytojų darbo užmokesčio augimą numatyti dviem etapais: nuo sausio – 10 proc., ir panašia proporcija nuo rugsėjo – tiek, kad vidutinė pedagogo alga pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Švietimo susitarimo įgyvendinimui kitų metų biudžete papildomai ketinama skirti per 387 mln. eurų.
Tuo metu LŠDPS su tokiu algų mokytojams kėlimu nesutinka ir siūlo kompromisinį pasiūlymą – darbo užmokestį pedagogams didinti du kartus po 15 procentų. ŠMSM kartoja, kad daugiau didinti atlyginimų nėra finansinių galimybių.
Keturios kitos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos su ŠMSM praėjusį mėnesį pasirašė švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį.
