„Aš labai tikiuosi, planas toks“, – BNS šią savaitę teigė G. Jakštas, paklaustas, ar realu tikėtis, kad siūlymai bus pateikti dar šioje kadencijoje.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija praėjusią savaitę pasiūlė palaipsniui didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių ir lietuvių kalbos vartojimą tautinių mažumų mokyklose, o dėl konkrečių valandų žadėjo tartis su visuomene.
„Dabar yra toks diskusijų etapas. Turėjome jau ir su savivaldybių vicemerais, atsakingais už švietimą, susijungimą. Pristatėme jiems, jie teikė savo nuomones, siūlymus“, – kalbėjo ministras.
„Dažniausiai girdime siūlymus, kad reikėtų dar daugiau lietuvių kalbos, lyginant ir su tuo, ką mes pristatėme“, – pridūrė jis.
G. Jakštas sakė besitikintis diskusijų etapą užbaigti per keletą savaičių, tada pateikti galutinius siūlymus.
Ministras anksčiau yra sakęs, kad tautinių mažumų ugdymo įstaigose priešmokykliniame ir pradiniame ugdyme vaikai turi gerokai mažiau lietuvių kalbos pamokų nei jų bendraamžiai.
Be to, anot jo, rusų kalba ugdančių mokyklų mokinių, o vėliau ir tokias mokyklas baigusių studentų pasiekimai yra žemesni, palyginti su lietuvių ar lenkų mokyklas baigusių jaunuolių.
Daugiausiai tautinių mažumų mokyklų yra pietryčių Lietuvoje.
Rusų mokomąja kalba bendrojo ugdymo mokyklose mokosi apie 14 tūkst. moksleivių, daugiausiai – Vilniuje, Visagine, Klaipėdoje.
