„Mes siekiame, kad gyventojams raštu būtų pateikiama informacija, kur bus naudojamos lėšos iš kaupiamojo mokesčio fondo. Dabar šis klausimas keliauja į Vyriausybę, jei ji patvirtins, atsidurs Seime. Jei nepavyks, vargu ar prie jo grįšiu“, – interviu „Verslo žinioms“ sakė G.Kazlauskas.
Anot jo, lėšos daugiabučių kaupimui nėra naujovė – jų kaupimo nuostata įrašyta Civiliniame kodekse, tačiau išsamesnių teisės aktų, kaip turėtų būti kaupiama, nėra.
Dabar Lietuvoje apie 10 proc. namų renka tas lėšas šiam tikslui.
Ministras tikisi, kad su europiniais pinigais pradėta daugiabučių renovavimo programa įsibėgės, nors ir prasideda sunkiai.
„Renovacija visose šalyse sunkiai prasideda. Tikiuosi, Lietuvoje ji vis dėlto įsibėgės. Nuo 2004 metų, kai buvo patvirtinta programa, per 15 metų turi būti renovuota 24 tūkst. namų. Tačiau jokiame dokumente nėra parašyta, kiek namų kasmet turi būti renovuota. Tokiu atveju iš kur tie nepamatuoti lūkesčiai?“ – sakė jis.
Bankams ši sritis taip pat nauja, iš pradžių buvo planų, kad bankai prisidės 20 proc. savų lėšų. Tačiau taip nėra.
Anot G.Kazlausko, dirbama pagal naują Europoje finansinį modelį.
„Bankams ši sritis taip pat nauja, iš pradžių buvo planų, kad bankai prisidės 20 proc. savų lėšų. Tačiau taip nėra, jie tik skirsto pinigus už 3 proc. metinių palūkanų“, – sakė aplinkos ministras.
Jo teigimu, 2009 metais buvo sakoma, kad daugiabučių renovavimo programa yra ekonomikos skatinimo priemonė.
„Norint, kad renovacija skatintų ekonomiką, reikėjo priimti kitokius sprendimus. Jei yra noras, kad pinigai būtų greitai išleidžiami, apie demokratiją nėra ko kalbėti. Leisti tuos pinigus buvo galima dvejopai: turtinga valstybė gali renovuoti pastatus ir iš žmonių už tai nieko neprašyti, kitas būdas – renovuoti visiems ir paskui pateikti žmonėms dešimtmečio sąskaitas. Tačiau politinis sprendimas buvo atsiklausti žmonių, o jei toks sprendimas, akivaizdu, kad pirmaisiais metais tų tūkstančių negalėjo būti“, – teigė aplinkos ministras.