Didžiausias knygynų tinklas Lietuvoje per savaitę pardavė vos 31-ą G.Kildišienės knygą, o jos pačios įkurta leidykla „Amatas“ išleido net 30 tūkst. egzempliorių.
Knygos neperka ir G.Kildišienės rinkėjai bei kraštiečiai – knygynų tinklas Panevėžyje pardavė tik vieną jos autobiografiją.
Tokiais dideliais tiražais leidžiami tik pasauliniai bestseleriai, kurių per savaitę pirkėjai išperka šimtais. O tokiais tempais kaip dabar G.Kildišienei pavyktų parduoti visus knygų egzempliorius tik per keliolika metų. Tiesa, mažesnių knygynų atstovai teigė, apskritai, daugiau neužsakysiantys šios knygos.
Knygynų tinklo „Vaga“ vykdomoji direktorė Asta Mikelionytė-Čechovskienė aiškino, jog kartais leidėjai ir autoriai pervertina savo jėgas. Pasak A.Mikelionytės-Čechovskienės, mažu aktyvumu pirkėjai išreiškia savo nuomonę apie kūrinį.
„Alma littera“ leidyklos vadovė Danguolė Viliūnienė kaip pavyzdį pateikė lietuvių autorės Rūtos Vanagaitės knygas. Jos buvo išleistos pakartotinai po kelis tūkstančius egzempliorių, bet net pats didžiausias tiražas siekė ne daugiau nei 10–15 tūkst. – perpus mažiau nei G.Kildišienės „Atvirai“.
„Lietuviškam autoriui – taip, tai tikrai ambicingas tiražas, gana didelis tiražas. Tokiu tiražu leidžiame tik tas knygas, dėl kurių mes esame visiškai garantuoti, kad jas parduosime“, – sakė D.Viliūnienė.
Tuo tarpu „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigė, kad knyga „skaitosi gana lengvai“, tačiau sakė nežinantis, kodėl partijos kolegė knygą sugalvojo leisti didžiuliu tiražu.
„Iš tikrųjų, aš nesiimsiu dabar analizuoti to – tiesiog kiekvienas žmogus paskaitęs padarys savo išvadas. Aš manau, kad žmogus turėjo teisę tai padaryti. Bet kokiu atveju reikia sveikinti, kada žmogui užtenka ryžto ir noro pasakyti tai atvirai. Labai atvirai, netgi skaudžiai labai“, – sakė R.Karbauskis.
Tam, jog knyga atsipirktų, reikėtų, parduoti 4–5 tūkst. egzempliorių
Rašytojas-publicistas Aidas Puklevičius laikosi kitokios nuomonės ir peržvelgęs knygą pažėrė kritikos. Jis juokavo, jog pavadinimas galėjo būti gerokai labiau intriguojantis, pavyzdžiui, „Kaip gauti Roverį?“ ar „Tikroji rožinio paltuko kaina“.
Anot jo, išleistų egzempliorių skaičius galėjo būti sumeluotas.
„Niekas nesitiki, kad čia yra ką papasakoti, nei atvirai, nei neatvirai. O autorius, pats personažas – gal jį jau net spėjo pamiršti, prisimenamas dažniausiai jau humoristiniame kontekste, o ne tokiame dramatiškame, kad skatintų įsigyti“, – sakė A.Puklevičius.
Ekspertų vertinimu, knygos savikaina siekė 2–3 eurus, todėl išlaidos leidyklai galėjo siekti 60–90 tūkst. eurų, o tam, kad knyga atsipirktų, reikėtų, parduoti 4–5 tūkst. egzempliorių. TV3 Žinioms G.Kildišienė teigė nekomentuojanti „knygos komercinių paslapčių“.
