– Pone Okinčicai, gana retas atvejis, kai tik įpusėjus kadencijai pati valdančioji partija nusprendžia pertvarkyti savo vyriausybę. Kuo jūs aiškinate šį manevrą?
Č.Okinčicas: Nesakyčiau, kad tai netikėtas manevras, nes apie tai valdančiosios partijos pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis kalbėjo dar pačioje pradžioje – kad po 2 metų įvyks tam tikras patikrinimas, bus įvertinti ministrų darbo rezultatai.
– Ir pakeitė iš esmės – ir premjerą, ir pusę vyriausybės?
Č.Okinčicas: Situacija buvo tokia, kad buvusi premjere Beata Szydlo buvo pakankamai populiari, tačiau tik Lenkijos vidaus politikoje, bet nedaug ką galėjo pasakyti ir padaryti užsienio politikoje. O veiksmai ir permainos, vykusios Lenkijoje, sukėlė daug klausimų Europos Sąjungoje ir JAV. Reikėjo jauno, veržlaus žmogaus, koks ir yra naujasis premjeras Mateuszas Morawieckis. Jis yra įgijęs puikų išsilavinimą, tai yra pasaulio žmogus, kuris sugeba kalbėti argumentais, tinkamai atstovauti valstybei užsienio forumuose. Manau, kad tokio premjero po 2 metų valdymo Lenkijai reikėjo.
– Pone Kirkilai, kokią žinią pasauliui siunčia Lenkija, paskirdama naują premjerą ir performuodama vyriausybę? Juk anksčiau Lenkija gyveno vos ne tarptautinės izoliacijos sąlygomis?
G.Kirkilas: Lenkija siunčia žinią, kad ji nori kitokių santykių ir kad ji supranta situaciją, kurioje buvo atsidūrusi. Tai visų pirma ženklas išorei – Europos Sąjungai (ES) ir NATO. Naujasis premjeras yra Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono tipo žmogus. Be to, jis yra laikomas vienu dabartinės Lenkijos ekonomikos sėkmės iniciatorių ir autorių. Pakeisti ministrai taip pat liudija tą patį.
Lenkijai tikrai reikia pataisyti santykius ir su ES, ir su Europos Komisija, ir su Europos Vadovų Tarybos prezidentu Donaldu Tusku. Pabrėžčiau, kad šis pasikeitimas kartu sutampa su ryškiu Lietuvos ir Lenkijos santykių atšilimu. Įvyks prezidento vizitas į Lietuvą, taip pat Seimo pirmininko vizitas į Lenkiją. Jau pranešta, kad Seimo pirmininkas net po 20 metų pertraukos kalbės Lenkijos Seime. Taip pat įvyks premjero M.Morawieckio vizitas į Lietuvą kovo mėnesį.
– Lenkija siunčia dvi žinias – į išorę ir į vidų. Pone Bogdanai, ar tai nėra signalas ir liberalesnių pažiūrų piliečiams, kurie ilgisi D. Tusko liberalumo ir kuriems nėra priimtina dogmatiška politika? Ar tai nėra pasiruošimas būsimiems Lenkijos parlamento rinkimams – tarsi politinės situacijos perkrovimas?
R.Bogdanas: Taip. Jūs esate apie kažką sakęs, kad vairuoja nuo galinės sėdynės. Tai Lenkija taip ir vairuojama – nuo galinės sėdynės.
– Lietuvoje panašių procesų taip pat yra.
R.Bogdanas: O ponia B.Szydlo visiškai nesikotiravo tarptautinėje arenoje, bet ji populiari politikė Lenkijoje. Dar 2 metus pabuvusi premjere ji taptų rimta konkurente būsimuose rinkimuose, todėl ji patraukta į premjero pavaduotojos vietą. Buvo atlikta rokiruotė. B.Szydlo pavaduotojas tapo premjeru, o ji – buvusio savo pavaduotojo pavaduotoja.
Už naujo premjero pečių nestovi jokia politinė jėga. Jei jį globoja tas, kuris pastatė, jis globojamas, jei globa nuimama – krenta. Kalbant apie premjerą M. Morawieckį, verta prisiminti ir jo tėvą, kuris Lenkijoje yra didžiulis moralinis autoritetas. Jis yra aršus antikomunistas, puikiai žinomas Lenkijoje. Taip pat jis yra valdančiosios partijos narys.
– Ar sutiktumėte, kad naujasis Lenkijos premjeras kol kas yra globotinio statuse? Jis nėra politinis lyderis, kuris galėtų formuoti politinę darbotvarkę?
Č.Okinčicas: Manau, kad jis parodė tam tikrus žingsnius sprendžiant Lenkijos ekonomikos klausimus. Yra netgi siūlymas padaryti Lenkiją ištisa laisvąja ekonomine zona. Taip pat yra daug įvairių inovatyvių projektų, priviliojusių didelius koncernus ateiti į Lenkiją, nepaisant politinės situacijos ir valdymo. Kalbama, kad tai yra M.Moraweckio plano vykdymas.
Pridursiu, kad pasikeitė ne tik ministrai. Ministrų tarybos nuolatinio komiteto pirmininku tapo Seimo narys Jacekas Sasinas, kuris yra J. Kaczynskio draugas ir bendražygis. Tai reiškia, kad dabar J.Kaczynskio įtaka bus dar didesnė, negu iki šiol.
Be abejo, premjerui suteikta laisvė parenkant tam tikrus ministrui. Kita vertus, buvo padarytas žingsnis, kad tam tikri susikompromitavę ir visuomenės pasitikėjimą praradę ministrai būtų pakeisti ir įtampa būtų nuimta.
– Įtampos nuėmimas yra tam tikri viešųjų ryšių veiksmai. Bet ES praeitą mėnesį ėmėsi vienų griežčiausių priemonių prieš Lenkiją – pagal sutarties 7 straipsnį dėl Varšuvos veiksmų, kuriuos traktuoja kaip sisteminę grėsmę šalies teismų sistemai ir t. t. Pone Kirkilai, padaryti pakeitimai Lenkijoje tėra tik viešųjų ryšių akcija, signalas, nes atsitraukti J.Kaczynskis tikrai neketina?
G.Kirkilas: ES yra derybų stalas. Procedūra pradėta ir akivaizdu, kad pakeisti vyriausybę visada yra naudinga, nes buvusi vyriausybė įsivarė save į kampą. Ateina visai kito stiliaus ir tipo premjeras, kuris susitikinės ne kartą su EK prezidentu vėl iš naujo. Briuselyje galima daug ką nuveikti, ypač jei kalbi be vertėjų, nes tokie dalykai dažniausiai yra aptarinėjami konfidencialiai. Manau, kad naujasis premjeras ir užsienio reikalų ministras bus geresni derybininkai Briuselyje, jiems pavyks kai ką išsiderėti.
– Bus tokia ortodoksiška, fundamentalistinė Lenkija su moderniu veidu?
R.Bogdanas: Veidas yra viena, bet mes kalbame ir apie daugelio ministrų pakeitimą. Įdomiausia, kad teisingumo ministras liko, nors būtent jis ir yra teismų reformos, dėl kurios kilo pasipiktinimas, autorius.
– Greičiausiai autorius yra J.Kaczynskis, o ministras tik vykdytojas.
R.Bogdanas: Bet jis lieka poste. Įdomu ir tai, kad pirmasis premjero vizitas suplanuotas ne į Briuselį, bet į Budapeštą pas premjerą Viktorą Orbaną, kuris iš anksto yra pažadėjęs, kad vengrai vetuos 7 straipsnio taikymą Lenkijai.
– Pone Okinčicai, užsienio reikalų ministru tapo Jacekas Czaputowiczius. Ką žinome apie šį žmogų?
Č.Okinčicas: Tai patyręs diplomatas, buvęs aktyvus „Solidarumo“ veikėjas. Jis jaunesnis negu buvęs ministras ir dabar jis turi gerą šansą pasirodyti pirmuoju asmeniu Lenkijos užsienio politikoje. Jis bus atsakingesnis, nebėgs su tam tikrais pareiškimais ir šūkiais, kurie trukdė buvusiam ministrui vykdyti užsienio politiką. Tikiu, kad ponas J. Czaputowiczius bus geras ministras ir labai palankus Lietuvai.
– Akivaizdu, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiuose yra tam tikras renesansas, tereikia prisiminti kelias valandas trukusį Sauliaus Skvernelio ir pono J. Kaczynskio susitikimą Lenkijoje. Kaip toliau klostysis dvišaliai santykiai? Koks bus poveikis?
G.Kirkilas: Poveikis teigiamas ir mums patiems būtina juo pasinaudoti. Mūsų kaimynai rodo, kad atsisakė Radoslawo Sikorskio iškeltų kvailų ambicijų ir pirmi daro nuolaidas nepaisant, kad jie yra didesnė valstybė.
R.Bogdanas: Kartais yra labai naudinga išlaukti. Buvo santykių atšalimas ir jei būtume beldęsi, atrodytume juokingai ir darytume nuolaidas, kurių nereikia. O dabar išlaukėme, kai lenkams mūsų reikia kaip sąjungininkų Briuselyje, todėl galime rasti labai gražų kelią atkurti draugystę.
Č.Okinčicas: Priminsiu, kad pirmasis M.Morawieckio, tada dar vicepremjero, vizitas buvo į Lietuvą. Tai taip pat parodo, kad jis supranta santykių su kaimynais svarbą. Tada jis kėlė klausimą dėl „Orlen Lietuva“ ir Lietuvos geležinkelių santykių sutvarkymo. Prieš 2 metus tie klausimai nesisprendė, o šiandien jau pajudėjo.
