„Nepaisant ilgų metų įvairiose sporto šakose lauko tenisas man yra ir atgaiva sielai, ir priemonė kūnui stiprinti, ir „nuleisti garą“ po intensyvios darbo dienos politikoje, kur verda diskusijos, gauni nemažai ne tik teigiamų, bet ir neigiamų emocijų. Teniso aikštelėje mėgstu iššūkius – žaidžiu su šią sporto šaką mylinčiais žmonėmis: ir profesionaliais sportininkais, ir mėgėjais.
Praėjus daugeliui metų vis dar galiu didžiuotis savo žaidimu su žymiausiu mūsų tenisininku Ričardu Berankiu“, – pasakoja Lietuvos socialdemokratų darbo partijos lyderis ir kandidatas į Europos Parlamentą. G. Kirkilas prisimena, kaip prasidėjo didžioji R. Berankio sportinė karjera.
Geriausia investicija į Lietuvos įvaizdį – parama sportininkams, kurie savo šalį garsina
„Tuometinis Lietuvos teniso federacijos prezidentas Liutauras Radzevičius kreipėsi į Vyriausybę dėl paramos labai talentingam jaunuoliui išvykti į Pasaulio jaunių čempionatą. Tai buvo 2006 m. Treneris pasakė, kad yra jaunuolis, kuris gali tapti pasaulio čempionu.
Sakau, žinai, Liutaurai, tu nejuokauk, pasaulio čempionu? Mes? Neturėdami net mokyklos? (Dabar mes jau turime Gerulaičio akademiją, o tada nieko neturėjome.) – Buvome Šiauliuose (R. Berankis juk yra šiaulietis), na ir pagalvojau, kad vis tik reikia padėti. Atėjo R. Berankio tėvai, atėjo jo treneris Remigijus Balžekas, Liutauras Radzevičius ir jie pasakė, kad norint važiuoti į Pasaulio čempionatą Amerikoje reikia apie 300 tūkst. litų. Tėvai, paprasti žmonės, dėl vaiko karjeros atidavę finansiškai viską, ką galėjo, bet treneriai rekomendavo dėti visas pastangas, nes vaikinas labai talentingas. Iš Vyriausybės rezervo tąsyk paskyrėme paramą Ričardui, o jis, visų nuostabai, tapo Pasaulio čempionu. Finale jis aplošė Jangą“, – prisimena G. Kirkilas.
Tąsyk internetu stebėdamas rungtynes G. Kirkilas išgirdo komentarą: „Čia R. Berankis iš Lietuvos. Jūs, aišku, nežinote kas ta Lietuva, bet tai yra NATO šalis, Europos Sąjungos šalis...“. G. Kirkilas suprato, kad tie pinigai, skirti sportininkui, buvo geriausia investicija į Lietuvos įvaizdžio kūrimą.
Pinigai, skirti sportininkui, buvo geriausia investicija į Lietuvos įvaizdžio kūrimą.
„Maždaug po metų, po kelių turnyrų Liutauras Radzevičius nusprendė suorganizuoti padėkos turnyrą. Tuomet man teko žaisti tenisą poroje su R. Berankiu. Šią foto turiu iki šiol. Iki šiol šis žaidimas man yra svarbus, nors mano gyvenime jis atsirado jau gerokai vėliau negu krepšinis ar futbolas“, – sako LSDDP lyderis.
Kultūrizmas klestėjo pogrindyje
Nuo vaikystės Gediminas išbandė daug sporto šakų. Savo tėvo paragintas (tėvas labai norėjo, kad Gediminas žaistų už Vilniaus „Žalgirį“, tuo metu dar Vilniaus „Spartaką“), G. Kirkilas nuėjo į „Žalgirio“ futbolo mokyklą. Futbolas tapo pagrindine sporto šaka. Išbandytas ir stalo tenisas, ir krepšinis.
„Baigiau Vilniaus 23-ąją vid. mokyklą, dabartinę Ąžuolyno gimnaziją, ten apskritai buvo privalomas sportas, yra nemažai šią mokyklą baigusių krepšininkų, pvz. olimpinė čempionė Angelė Jankūnaitė-Rupšienė. Kur dabar stovi Seimo rūmai – buvo jaunimo stadionas, čia žaisdavome ledo ritulį, kuris buvo taip pat įprastas dalykas. Dabar vaikai turi tikrą amuniciją, o tuo metu mes skydelius ant kelių, ant kojų, ant pečių patys siūdavome, tai aišku, kokie jie buvo. Jau nekalbu apie ledo ritulio lazdas. Pats ritulys būdavo problema – jį pjaudavome iš gumos, o ledo ritulio lazdas patys darydavome, aišku jos buvo silpnos, dažnai sulūždavo. Aš jau nekalbu apie pačiūžas“, – prisiminimais dalijasi G. Kirkilas. – Vėliau išpopuliarėjo atletinė gimnastika, kultūrizmas. Žodis „kultūrizmas“ sovietmečiu buvo uždraustas, tai vadinosi „atletine gimnastika“.
Mes buvome įsteigę klubą, treniravomės, gal ir sunku dabar patikėti, bet tuo metu buvau pasiekęs neblogų rezultatų. Ir staiga tą kultūrizmą uždraudė, nes kažkas pasiskundė, jog trūksta sunkiaatlečių ir kitų olimpinių šakų atstovų ruoštis olimpinėms žaidynėms, o jaunimas neina į sunkiąją atletiką, neina į imtynes, eina į atletinės gimnastikos arba kultūrizmo klubus. Paprasčiausiai mus uždraudė, todėl visi persikėlėm į rūsius – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje – Lietuva turėjo labai aukšto lygio kultūristų“.
Jau tapęs politiku, pabandęs lauko tenisą Gediminas treniravosi visą vasarą.
„Kiek galėjau, treniravausi prie sienelės, šiek tiek su treneriu, ir jau rudenį pradėjau dalyvauti varžybose“, – prisimena G.Kirkilas, tenisą žaidžiantis jau dvidešimt metų.
LSDDP turi aiškių tikslų Europos Parlamente sveikatos apsaugos ir sveikatinimo srityje
LSDD partijai vadovaujantis politikas įsitikinęs, kad jokie draudimai ar reikalavimai rinktis vieną ar kitą sporto šaką žmogui neatneša naudos, kiekvienas renkasi pats, pajaučia asmeniškai, kas jam sekasi, ir turi eiti tuo keliu. Bet kad Lietuva, o kartu ir visa Europos Sąjunga privalo stengtis nukreipti jaunimą sportuoti – tikrai tai yra būtina.
„Europos Parlamentas turės priimti sprendimus dėl biudžeto po 2020-ųjų – jame vietą turime atrasti ES šalyse gyvenančių žmonių sveikatos klausimams – ir toliau turi būti skiriama lėšų sporto bazėms, sporto salėms, įvairių sporto šakų vystymui, sveikatinimo klausimams spręsti. Mūsų partija kovos už paramos tęstinumą sveikatos apsaugos sistemai tobulinti, sveikatinimui – sporto salių, baseinų, stadionų renovacijai ar naujų objektų statyboms, dėmesys sportui ir sveikatinimui neturi užsibaigti su senuoju finansavimo periodu“, – sako G. Kirkilas.
Mūsų partija kovos už paramos tęstinumą sveikatos apsaugos sistemai tobulinti, sveikatinimui.
Pasak LSDDP lyderio, sveikatos priežiūros srityje problemų yra nemažai, jos neišspręstos iki šiol, nes nesutariama dėl konkrečios krypties, didžioji jų dalis, turi būti sprendžiama ir bus sprendžiama nacionaliniu lygiu.
„Bet europiniu lygiu privalome pasirūpinti tokiais bendrais principais, kaip pavyzdžiui, nemokama pirmoji pagalba Europos Sąjungos šalyse. Ar tikrai visuomet tam, kad ji būtų suteikta nemokamai pakanka ES sveikatos kortelės? Tikrai pasitaiko atvejų, kai net ir ES sveikatos kortelę turintys asmenys atostogų metu ES šalyse yra priversti mokėti už gydytojo apžiūrą, nelaimės atveju. Tokių situacijų neturėtų būti. Žinoma, veikia draudimo kompanijos, bet tokiu atveju, žmogus pirmiausia susimoka pats, tik vėliau jam kompensuoja išlaidas draudimas. Su tokiomis situacijomis susijusius teisės aktus reikia peržiūrėti“, – apie planus Europos Parlamente pasakoja politikas.
Anot G.Kirkilo ES valstybių narių piliečiai tiesiogiai renka Europos Parlamentą, kuriame privalo atsispindėti mūsų žmonių lūkesčiai ir interesai. Todėl Lietuvos socialdemokratų darbo partija eina į Europos Parlamentą atstovauti Lietuvai, žinodama, ko reikia mūsų piliečiams. „Būsime atsakingi ir atskaitingi Lietuvos žmonėms“, – sako LSDDP lyderis G. Kirkilas.
Politinė reklama apmokėta iš LSDDP rinkiminės kampanijos lėšų.
