„Mes, mūsų frakcija, neinicijuojame šito naujo tyrimo, nes vis tik, deja, beveik visi mūsų tyrimai, tenka pasakyti, vienos partijos ar kitos vykdė, dažniausiai tai yra politinių sąskaitų suvedimas, o ne iš tikrųjų tai atneša naudos. Tai mes šiek tiek skeptiški, bet jeigu toks tyrimas bus, mes jame dalyvausime“, – Žinių radijui trečiadienį sakė G.Kirkilas.
Jis taip pat teigė, kad po pastarojo parlamentinio tyrimo tikisi Vyriausybės sprendimų, kaip griežtinti kovą su korupciją. Galimybės valstybei išsiieškoti žalą iš verslininkų, anot parlamentaro, nėra paprastos.
„Visi veiksmai, sakysime, žalos išieškojimas ar kas nors kita, vis tiek turės vykti Konstitucijos rėmuose. Tai nebus koks nors automatinis išieškojimas, nacionalizavimas ar kas nors panašaus, kaip kai kas galvoja, kaip galvoja nepatyrę parlamentarai“, – aiškino G.Kirkilas.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos atstovė Agnė Širinskienė šią savaitę teigė, jog iniciatyvą dėl naujo parlamentinio tyrimo pasirašė per 50 Seimo narių, bet vis dar jo neregistruoja.
„Yra vasaros laikotarpis, yra išvykusių Seimo narių, kurie norėtų dar pasirašyti, todėl mes tiesiog laukiame, kada jie sugrįš, tikiuosi, kad tai įvyks apie liepos 6–7 dieną. Šiuo metu parašų yra per penkiasdešimt gerokai, tai pakankamai registruoti nutarimą“, – antradienį žurnalistams Seime sakė A.Širinskienė.
LVŽS frakcija birželio pabaigoje nusprendė atlikti naują tyrimą dėl politikos ir verslo ryšių, pratęsiant Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) darbą. Kai kurie frakcijos nariai, tarp jų NSGK vadovas Vytautas Bakas, kategoriškai pasisako prieš naują tyrimą.
V.Bakas pagrasino trauktis iš frakcijos, jei bus pradėtas, anot jo, beprasmiškas tyrimas, apie pasitraukimą kalba ir kitas narys, Justas Džiugelis, tyrimą pavadinęs „konservatorių skandinimo planu“.
LVŽS seniūnas Ramūnas Karbauskis kalbėdamas apie tyrimo klausimus minėjo automobilių prekybos, nekilnojamojo turto plėtros ir energetikos įmones vienijančią „Modus grupę“. Jos protegavimu „valstiečių“ lyderis anksčiau apkaltino buvusį premjerą konservatorių Andrių Kubilių.
Taip pat „valstiečiai“ nori tirti prezidentės susirašinėjimą su tuometiniu Liberalų vadovu, šiuo metu politinės korupcijos byloje įtariamu Eligijumi Masiuliu.
Seimas birželio pradžioje patvirtino NSGK parlamentinio tyrimo išvadas. Jomis grėsme valstybės sąrangai ir nacionaliniam saugumui pripažintas neteisėtas Rusijos energetikos bendrovės „Rosatom“ ir lietuviško koncerno „MG Baltic“ veikimas.
Taip pat konstatuota, kad politikai, verslininkai ir žiniasklaidos atstovai siekia apeiti draudimą juridiniams asmenims finansiškai remti partijas. Tokiu atveju remiama grynaisiais pinigais, suteikiant nuolaidas, per įvairius fondus apmokant sąskaitas, užslėptą reklamą.
Anot išvadų, galiojantis viešųjų ir privačių interesų deklaravimo mechanizmas yra formalus ir proaktyviai nekontroliuojamas, atkreiptas dėmesys į neteisėto ir neskaidraus lobizmo atvejus, rašoma ir apie neteisėtą žiniasklaidos naudojimą – ji išnaudojama pasiekti sau naudingų sprendimų, proteguoti partijas, laimėti valstybės užsakymų.