Anot Gedimino Kirkilo, Europos Sąjungoje radikalios antieuropietiškos jėgos sustiprės ir gali atsirasti daugiau bandymų skaldyti ES.
„Aš manau, kad mes įžengėme į tam tikrą Europos Sąjungos šalių narių krizės etapą. Tai yra neabejotina ir daug dėmesio bus tam skiriama. Bus daug įvairiausių pasitarimų, ieškoma sprendimų, tai reiškia, kad kitos problemos bus atidėtos į šalį. Ar bus rastas variantas, kuris nesukiršins Europos Sąjungos ir nepaskatins dar didesnio radikalumo bangos“, – BNS šeštadienį ryte teigė G.Kirkilas.
Anot jo, Bendrijoje pirmaisiais metais po referendumo galima tikėtis slogių nuotaikų ir neigiamų emocijų, nes turės būti apsispręsta, kaip Jungtinė Karalystė palieka ES.
„Pirmieji metai bus sudėtingi, bus ieškoma tų santykių modelio. Dabar jau reikia išsiskirti, o išsiskyrimo modelis nebūna lengvas niekada – nei šeimoms, nei valstybėms. Per tą laiką bus sukaupta daug neigiamų emocijų. Todėl bus labai sunku“, – tikino jis.
Tačiau G.Kirkilas pabrėžė, kad Lietuva turės išlaikyti kuo geresnius santykius su Britanija, kuri yra ir NATO narė.
„Mes liekame NATO Aljanso nariai ir sąjungininkai, turime išsaugoti kaip galima geresnius santykius su Jungtine Karalyste. Turime didelį skaičių imigrantų ten, todėl mūsų diplomatinių tarnybų darbas išsaugoti maksimaliai gerus santykius“, – sakė parlamentaras.
Jo nuomone, Jungtinės Karalystės sprendimas pasitraukti iš Bendrijos sustiprins radikalius judėjimus, euroskeptikai laimės daugiau vietų būsimuose rinkimuose, todėl galima tikėtis, jog bus ir daugiau ES narių bandymų pasitraukti iš ES.
„Poveikis neabejotinai bus, neabejotinai bus daugiau daugiau tokių mėginimų. Galbūt nepavyks, bet tokių politinių jėgų lyderiai, partijos laimės daugiau vietų parlamentuose, tai toks procesas tikrai vyks. Tačiau galvoju, kad po krizės atsiranda ir priešingas efektas – atsiranda jėgos, kurios stiprina ir pozityvias politines jėgas“, – sakė G.Kirkilas.
Anot jo, mažas skirtumas tarp ES šalininkų ir priešininkų Jungtinėje Karalystėje skaldo pačią britų visuomenę, todėl galima laukti krizės ir pačioje šalyje.
„Labai blogai paveiks, toks mažas skirtumas ir reiškia krizę, toks mažas skirtumas reiškia susiskaldymą pačioje valstybėje. Deja, britų konservatoriai dėl savo vidinių reikalų suskaldė tautą. Jeigu būtų priešingas rezultatas, vis vien tauta būtų suskaldyta. Tikrai labai blogai, jau nekalbant, kad Jungtinė Karalystė yra sąjunga ir joje atsiras separatistiniai judėjimai ar siekiai referendumus organizuoti“, – teigė Europos reikalų komiteto vadovas.
„Gali būti, kad šis parlamentas nenorės tvirtinti, bus paleistas, nauji rinkimai ir panašiai. Tai bus nemaža krizė ir pačioje Britanijoje“, – pridūrė jis.
Suskaičiavus rezultatus 368 iš 382 balsų skaičiavimų taškų matyti, kad už pasitraukimą iš ES balsavo 52 proc. britų, už pasilikimą – 48 procentai.