Pasak G.Landsbergio, norint atremti grėsmes arba atgrasyti nuo galimų pavojų, reikalingas papildomų pajėgų sutelkimas Lietuvoje – NATO kariai, kurie būtų dislokuoti čia.
Jis aiškino, kad Aljanso viršūnių susitikime Madride buvo sutarta, jog NATO palaiko norą Baltijos šalyse didinti esančius batalionus iki brigadų dydžio, ir paliko dėl to valstybėms susitarti dvišaliu būdu.
Užsienio reikalų ministro teigimu, Lietuva yra vienintelė iš Baltijos šalių, turinti tokį nedviprasmišką susitarimą su Vokietija.
„Lietuvoje mes esame susitarę, kad turi būti dislokuota Vokietijos brigada visa apimtimi. Taip, nėra suderėta, iki kurios datos“, – aiškino jis.
G.Landsbergis įsitikinęs, kad šio principo dėl brigados dislokavimo ir reikia laikytis.
„Iš Romos laikų atsimename: pacta sunt servanda – susitarimų laikymasis yra vienas pamatinių Vakarų civilizacijos nuostatų. Iš mūsų pusės tas susitarimas taip pat turi irgi kai kurias nuostatas, kaip kad dėl infrastruktūros. Mes turime būti pasiruošę priimti partnerius.
Ir aš manau, kad mūsų absoliučiai plieninis įsipareigojimas turi būti, kad Lietuvoje turi būti visa apimtimi pasiruošta priimti brigadą, kada ji atvyks. Dėl to mes turime jau šiandien viešai deklaruoti – yra priimtas Vyriausybėje planas, principinis nutarimas investuoti pinigus į brigadą, turime viešai kalbėti apie tai, kada, kur, kokios statybos bus pradėtos, demonstruoti tas statybas, rodyti, kad mes einame tuo keliu“, – pažymėjo jis.
Jis aiškino, kad jeigu atsitiktų taip, jog tie pastatai, garažai ir patalpos kariams liktų tuščios, tai būtų ir priminimas mūsų partneriams, kad mes jų vis dar laukiame bei sutartis yra galiojanti, kol nėra pakeista.
Klausiamas, galbūt problema, kad Lietuva ir Vokietija skirtingai interpretuoja prezidento Gitano Nausėdos ir kanclerio Olafo Scholzo pasirašytą komunikatą, ministras kalbėjo, kad vienintelis partnerių interpretacijos dalykas gali būti įvertintas tų žmonių, kurie susitarimą pasirašė.
„Kol kas aš nieko nesu girdėjęs, kad Lietuvoje būtų koks nors skirtingas vertinimas. Tai reiškia, tai sutarta. Diskusijose, kurios vyko už uždarų durų, kitos institucijos pakviestos nebuvo tame dalyvauti. Tai irgi yra taip pat suprantama, kartais taip atsitinka. Bet aš skaitydamas tą tekstą, aiškius sakinius, negaliu turėti kitos interpretacijos“, – pabrėžė jis.
G.Landsbergis nesiėmė vertinti B.Pistoriuso pareiškimo dėl vokiečių brigados.
Jis kartojo, kad yra susitarimas su Vokietija, jis nepakeistas. Esą Lietuvos gyvybinis interesas turėti daugiau sąjungininkų pajėgų.
Kokia yra pagrindinė skirtingo Lietuvos ir Vokietijos kalbėjimo dėl vokiečių brigados dislokavimo priežastis?
Užsienio reikalų ministras sakė nesiimsiantis „gilinti kokių nors nesusikalbėjimų“.
„Jeigu yra kalba ir aiškus partnerių pažadas, kad atakos atveju Lietuvos teritorija būtų ginama nuo pirmosios sekundės, nuo pirmojo centimetro, 10 dienų neveikia, jeigu tai yra pirmoji sekundė arba pirmas centimetras. Negali veikti. Po 10 dienų mums reikėtų atsikovoti teritorijas, kurios, jau kaip matėme Ukrainoje, kas atsitinka per tas pačias 10 dienų, – įvyksta Buča, įvyksta kiti miestai. Ir tai yra rimtas, ir labai aiškus signalas – mes negalime savo partneriams parodyti, kad mes neturime rimto požiūrio į savo saugumą ir savo gynybą.
Dėl to kad tie įsipareigojimai, kurie yra dabar parašyti prezidento ir kanclerio susitarime, gimė iš mūsų labai aiškios žinutės – mums potencialiai gali grėsti pavojus, mums reikia jūsų neatidėliotinos pagalbos“, – kartojo jis.
I.Šimonytė: mes suprantame, kad brigada bus Lietuvoje
Tokios pozicijos laikosi ir premjerė Ingrida Šimonytė.
„Infrastruktūra bus rengiama nepriklausomai nuo ministro vizitų (...), – penktadienį žurnalistams sakė premjerė. – Mes skaitome prezidento Gitano Nausėdos ir kanclerio Olafo Scholzo komunikatą taip, kaip skaitome – kad tai yra brigada Lietuvoje ir infrastruktūrą bet kuriuo atveju rengiame pagal šitą savo skaitymą.“