„Aš manau, kad medijavimas yra labai geras pasiūlymas, teisinga kryptis, ne pasakant, kaip turėtų baigtis šie nesutarimai tarp Lenkijos ir Europos Komisijos, o būtent suburta grupė, kuri ieškotų kompromisinio sprendimo. Pasilikimas prie vieno ar kito varianto, kai viena ar kita pusė būtų numanomas nugalėtojas, ko gero, nebūtų tinkamas nei ES, nei Lenkijai“, – trečiadienį žurnalistams prie Vyriausybės sakė G.Landsbergis.
Tačiau prezidento siūlymas, kad Lietuva galėtų tapti tuo mediatoriumi, G.Landsbergio vertinimu, Europos Sąjungoje gali nesulaukti pritarimo, nes Lietuva dėl savo ryšių su Lenkija matoma kaip šališka.
„Ar Lietuva galėtų būti tuo mediatoriumi, aš nesu įsitikinęs. Aš manau, kad ES mes esame vertinami kaip šiek tiek subjektyvūs, dėl mūsų istorinių ryšių ir strateginės partnerystės su Lenkija, ir tos nuomonės iš Lietuvos yra ganai dažnai skambančios, čia reikėtų neutralaus arbitro“, – svarstė ministras.
Lietuvos prezidentas G.Nausėda antradienį po susitikimo su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda sakė, kad Lenkijos ir ES ginčas dėl Bendrijos teisės viršenybės gali turėti tragiškų pasekmių ir vienintelis kelias išspręsti krizę yra kompromiso paieškos.
Jis akcentavo, kad Lietuva yra pasirengusi imtis mediatoriaus vaidmens.
Lenkijos Konstitucinis Tribunolas šį mėnesį atmetė ES teisės viršenybės principą nacionalinių įstatymų atžvilgiu. Teismo nutartyje nurodoma, kad dalis ES sutarties straipsnių nesuderinami su šalies Konstitucija.
Tribunolas taip pat įspėjo Bendrijos institucijas neveikti „už savo kompetencijos ribų“ ir nesikišti į lenkų teismų sistemos reformas, kurstančias didžiausią įtampą Varšuvos ir Briuselio santykiuose.
Prieš Tribunolui paskelbiant nutartį ES įspėjo, kad ši byla gali turėti „pasekmių“ Briuselio dar nepatvirtintoms išmokoms, kurias Lenkija gaus iš ES atsigavimo po pandemijos fondo.