G. Landsbergis apie EK gaires dėl Kaliningrado tranzito: tai nėra Rusijos pergalė

„Jis yra pakankamai geras, nes jo pagrindinė nuostata, kuri ne visą laiką atrado antraštes, ne visą laiką pagavo akį, iš esmės, yra įvedamas kvotų režimas“, – penktadienį žurnalistams teigė G.Landsbergis.

„Rusijai yra suteiktos kvotos, kiek ji gali per ES valstybes pervežti būtinųjų prekių. Yra du apribojimai – kiekyje ir prekių apimtyje. Sankcionuotų prekių“, – pridūrė jis.

Jis pabrėžė, kad to nebuvo nei iki karo Ukrainoje pradžios, nei po 2014 metų, kai Rusija užpuolė Ukrainą ir aneksavo Krymą.

„Dabar mes turime sugriežtintą sankcionuotų prekių tranzito režimą, kuris, aš neabejoju, Rusijai nėra priimtinas. Ir tai nėra Rusijos pergalė“, – tvirtino Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Noriu tikėti, kad nuolaidų nebus“

EK trečiadienį paskelbtomis gairėmis nurodė drausti per ES teritoriją vežti karinės, dvigubos paskirties prekes ir technologijas, taip pat – riboti tranzito apimtis pagal pastarųjų trejų metų istorinius vidurkius.

Be kita ko, išlieka draudimas vežti sankcionuotas prekes keliais. Tranzitas tarp Rusijos pagrindinės dalies galės vykti tik geležinkeliu.

G. Landsbergis tikisi, kad tranzito draudimas keliais išliks.

„EK turi teisę išaiškinti ir paleisti išaiškinimus tokius, kokius jie mano, kad yra reikalingi. Kaip politikas, aš noriu tikėti, kad jokių palengvinimų, nuolaidų nebus daroma“, – kalbėjo G.Landsbergis.

Atsakinga tik EK?

G.Landsbergis, paklaustas apie atsakomybę, atsakė, kad EK turi teisę aiškinti sankcijas. Anot jo, pirmi paaiškinamieji raštai, įvedus ketvirtąjį sankcijų Rusijai paketą, po Lietuvos prašymo buvo gauti balandžio pradžioje, Užsienio reikalų ministerija informavo įmones, jos įvedė sankcijas.

„EK turėjo teisę išaiškint kitaip – arba pakeisti, arba patikslinti savo išaiškinimą, tą padarė (...) Lietuva turi vykdyti tai, kas yra teisiškai teisinga“, – atsakė G.Landsbergis, akcentavęs, kad Lietuva turi elgtis remdamasi teise.

Ministras taip pat sakė, kad prieš tranzito stabdymą su Vašingtonu ir Berlynu buvo nuolat palaikomi ryšiai.

Gabrieliaus Landsbergio komentaras apie Kaliningrado tranzitą

+6

Vis dėlto, jo teigimu, ne sostinių reikalas aiškinti, kaip vykdyti sankcijas. Tai – EK atsakomybė.

„Po sankcijų įvedimo sostinės neturi išsakyti jokios atskiros nuomonės“, – tvirtino ministras.

Jis taip pat sakė, kad buvo derinamas tranzito stabdymas ir su vokiečiais bei amerikiečiais „vadovų lygiu“.

„Buvo derinimas, kai buvo įvestos sankcijos. Vadovų lygiu“, – teigė G.Landsbergis, tačiau nepatikslino, su kuo konkrečiai vyko derinimas.

„Ar aš už Prezidentūrą turėčiau atsakyti? Galiu atsakyti. Sankcijų įvedimas yra žmonių, kurie balsuoja už sankcijas, atsakomybė ir Europos Vadovų Taryboje yra balsuojama už sankcijas“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Lietuva papildomų išaiškinimų neprašė“

G.Landsbergis negalėjo atsakyti, kodėl pasikeitė EK išaiškinimas dėl Kaliningrado tranzito. Ministras teigė, kad Lietuva naujų išaiškinimų neprašė, nes pirmasis buvo aiškus ir pakankamas.

„Aš noriu pabrėžti, kad Lietuva papildomų išaiškinimų neprašė. Aš buvau ir lieku prie tos nuomonės, kad pirmasis išaiškinimas buvo tinkamas, aiškus ir jo pakako“, – tvirtino G.Landsbergis, pridūręs, kad išaiškinimų gali būti ir daugiau.

Perklaustas, kas vis dėlto privertė EK pakeisti nuomonę dėl Kaliningrado tranzito, ar Vokietija darė spaudimą dėl EK gairių, ministras pasiūlė klausimą adresuoti EK.

„Tikrai nespekuliuosiu (...) Nespekuliuosiu, paliksiu tai visuomenės vertinimui“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Jis taip pat nekomentavo liberalų europarlamentaro Petro Auštrevičiaus ir Seimo nario Raimundo Lopatos viešo raginimo stabdyti tranzitą, pabrėžęs, kad Lietuva turi laikytis teisės viršenybės principų.

Ragina opoziciją įvardyti priežastis interpeliacijai

Paklaustas apie opozicijos raginimus prisiimti atsakomybę dėl pakeistų EK gairių bei galimą interpeliaciją, užsienio reikalų ministras sakė neradęs opozicijos pasisakymuose įvardytų konkrečių priežasčių nepasitikėjimui.

„Geriausia būtų, kad opozicija įvardytų dėl ko. Skaičiau, varčiau, iš vienos pusės žiūrėjau, nuo pradžios iki pabaigos skaičiau, nuo pabaigos iki pradžios skaičiau, nerandu dėl ko“, – kalbėjo G.Landsbergis.

Pasak jo, Vyriausybė valstybės interesą suvokia kaip pastangas kuo labiau suvaržyti Rusiją ir siekti didinti jai taikomus ribojimus.

„Toks yra mūsų siekis. Bet lygiai taip pat antras mūsų siekis yra transatlantinės vienybės išlaikymas, nuo kurios priklauso ir mūsų, visų čia susirinkusių, saugumas“, – pabrėžė G.Landsbergis.

Pasak jo, Vyriausybė siekia būtent šių tikslų, todėl opozicijai derėtų įvardyti, ar jie mano, jog valstybės interesas turėtų būti kitoks, ar mato jo įgyvendinimą kitokiomis priemonėmis.

Jis sakė prieš dvi savaites siūlęsis ateiti į opozicijos frakcijų posėdžius ir pristatyti informaciją, susijusią su Kaliningrado tranzitu.

„Man yra labai apmaudu pripažinti, kad, deja, mano pasiūlymas susidomėjimo labai didelio nesusilaukė ir netgi išgirdau komentarą tokį, kad su įslaptinta informacija susipažinti mes nelabai turime noro“, – kalbėjo ministras.

Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ paskelbus apie kvietimą G.Landsbergiui kitą savaitę paaiškinti, kaip vyko derybos su Europos Komisija ir kas nulėmė „nepalankius sprendimus Lietuvai“, šis sako esantis „visada pasiruošęs“ atsakyti į kylančius klausimus.

VIDEO: G.Landsbergis dėl Kaliningrado tranzito: „Lieku prie tos nuomonės, kad pirmasis išaiškinimas buvo tinkamas“

G.Landsbergis dėl Kaliningrado tranzito: „Lieku prie tos nuomonės, kad pirmasis išaiškinimas buvo tinkamas“

Kokie kiti vertinimai?

Užsienio reikalų ministerija pranešime spaudai dar trečiadienį pasveikino EK gaires ir pabrėžė būtiną vienybę su partneriais.

Anot ministerijos, šiuo išaiškinimu Lietuvai nesukuriamos jokios specialios išimtys, taip pat pabrėžiama, kad Lietuva negali ignoruoti savo strateginių saugumo politikos partnerių pozicijų ir vertinimų, o įspūdis, kad transatlantinė bendruomenė švelnina savo poziciją ir sankcijų politiką – nepagrįstas.

Prezidentas Gitanas Nausėda pranešime spaudai pabrėžė, kad Europos Komisijos (EK) gairės dėl Kaliningrado tranzito įneš aiškumo dėl sankcijų įgyvendinimo Europos Sąjungoje (ES) ir užkirs kelią tolesnei Kremliaus dezinformacijai bei nepagrįstiems kaltinimams Lietuvai.

Prezidentūros ketvirtadienį išplatintame pranešime teigiama, kad G.Nausėda pabrėžia, jog „efektyvus ES sankcijų įgyvendinimas galimas tik jas vieningai aiškinant ir interpretuojant“.

„Prezidentas teigia, kad Kremliaus provokacijų akivaizdoje yra itin svarbu išlaikyti transatlantinę vienybę ir tvirtybę ES lygmeniu“, – rašoma pranešime.

Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė, kad Lietuva vykdys EK gaires dėl Kaliningrado tranzito.

Vyriausybės vadovė taip pat sakė, kad Lietuva sveikina gairių nuostatas, kuriomis numatoma drausti tam tikrų prekių tranzitą ir riboti leidžiamų vežti prekių kiekius.

Premjerė mano, kad toliau ginčytis dėl Kaliningrado tranzito su partneriais Vakaruose būtų buvę neracionalu, ir ragina toliau telktis į paramą nuo Rusijos besiginančiai Ukrainai bei naujas sankcijas Maskvai.

Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovė konservatorė Laima Liucija Andrikienė ketvirtadienį po komiteto posėdžio sakė, kad EK išaiškinimas dėl Kaliningrado tranzito yra kompromisinis, o šiuo metu Europos valstybėms svarbiausia laikytis vienybės ir nepadėti Rusijai skaldyti demokratinės bendruomenės.

Tuo tarpu kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, jog su Kaliningrado tranzitu susiklosčiusi situacija rodo Lietuvos politinio elito negebėjimą priimti strateginių sprendimų.

„Lietuvos politikai šoka kinkadrebio partiją politiniame balete“, – savo paskyroje „Facebook“ ketvirtadienį pareiškė buvusi prezidentė.

D.Grybauskaitė sako, jog Lietuvos politikai turėjo komunikuoti apie šį sprendimą, nesislėpdami už Komisijos. „O tereikėjo atvirai pasakyti, kad pasitarus su partneriais ir EK buvo priimtas sprendimas. Ir nereikėjo negrabiai slėptis už EK nugaros“, – rašė D.Grybauskaitė.

„Kol kas vadovaujantis politinis elitas demonstruoja negebėjimą užsienio politikos srityje priimti strateginius sprendimus. Todėl ir matome blaškymąsi ir apgailėtiną komunikaciją“, – sakė ji.

Tačiau dalis valdančiųjų ir opozicija kritikuoja Vyriausybę dėl šių EK gairių, kaltina, jog nesugebėta užsitikrinti partnerių paramos ir suteikta galimybė Rusijai didinti spaudimą. Dalis opozicijoje esančių partijų taip pat kelia G.Landsbergio atsakomybės klausimą.

Kaliningrado tranzitas. 15min iliustracija.

G.Landsbergis su opozicija nesutinka ir sako nematantis priežasties atsistatydinimui.

„Kalbant apie opozicijos pasisakymus, manau, kad geriausia būtų, jeigu opozicija įvardintų dėl ko. Skaičiau, varčiau, iš vienos pusės žiūrėjau, nuo pradžios iki pabaigos skaičiau – nerandu dėl ko. Kaip opozicija mato, koks turėtų būti valstybės interesas šiame klausime? Aš galiu paaiškinti, kaip aš matau, kaip šita Vyriausybė suvokia valstybės interesą – kaip Rusijos suvaržymą. Ir to mes siekiame įvairiais būdais“, – kalbėjo ministras.

„Lygiai taip pat mūsų siekis yra transatlantinės vienybės išlaikymas, nuo to priklauso mūsų saugumas. Taip yra įvardinamas mūsų valstybės interesas“, – pridūrė jis.

Jis taip pat pabrėžė, kad Vyriausybės veiksmai, jo manymu, atitinka valstybės interesą.

VIDEO: Parlamentarų komentarai iš Seimo: apie sankcijų paketus ir sprendimus dėl Kaliningrado tranzito

Parlamentarų komentarai iš Seimo: apie sankcijų paketus ir sprendimus dėl Kaliningrado tranzito