Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2022 01 20

G.Landsbergis apie krizę su Kinija: Lietuva atsitraukti neketina

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, prezidentui Gitanui Nausėdai pateikęs krizės su Kinija deeskalacijos planą sako, kad santykių normalizavimas turėtų prasidėti Pekine. Taip pat jis pabrėžė, kad Lietuva nėra numačiusi kokių nors atsitraukimo žingsnių.
Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio komentaras po susitikimo su Prezidentu
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis / Pauliaus Peleckio / 15min nuotr.

„Deeskalavimas, aš kartojau ne kartą, priklauso nuo tų, kurie eskaluoja. Ne Lietuva eskaluoja santykius“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams komentavo užsienio reikalų ministras.

G.Landsbergio teigimu, prezidentui trečiadienį pateiktas pokalbio, kokį jį įsivaizduoja, su Kinija planas.

Jis aiškino, kad su Pekinu siekta kalbėtis nuo vasaros – nuo tada, kai buvo pradėtos taikyti neteisėtos priemonės prieš Lietuvos įmones.

„Mes diskutavome su Pekinu, ieškojome kokių nors sprendimų. Kreipėmės vėliau ir į Europos Komisiją, kad ji įsitrauktų pastiprinti mūsų tą deeskalavimo ieškojimą. Bet deeskalacija, noriu priminti, turėtų prasidėti Pekine“, – kalbėjo ministras.

Anot G.Landsbergio, Lietuva nėra numačiusi kokių nors atsitraukimo žingsnių.

Kalbėdamas apie pokalbius su Pekinu, ministras aiškino, kad siekiama bendrai informuoti apie tai, kad renkami įrodymai, jie yra teikiami europinėms institucijoms dėl prekybos susitarimų pažeidimų.

Įrodymai greičiausiai bus teikiami Pasaulio prekybos organizacijai. Vėliau, pasak G.Landsbergio, tai gali lemti ir bylos pradėjimą.

„Informuojame apie tai, kad Europa nėra sudėjusi rankas ir tiesiog stebinti situaciją, bet yra aktyviai ieškoma, kaip tą situaciją spręsti, taip pat – ir teisinėmis priemonėmis“, – nurodė jis.

G.Landsbergis sako, kad Vyriausybė šiuo klausimu pozicijos nekeis. „Ne, Vyriausybė nėra numačiusi atsitraukimo“, – tikino jis.

G.Landsbergis kalbėjo, kad susitikimo prezidentūroje metu Lietuvos bankas pristatė, kad Kinijos spaudimo priemonių pasekmės – ribotos apimties problema, kuri aktyviai dirbant gali atnešti mūsų šaliai ir nemažos naudos atveriant naujas rinkas, sustiprinant jau esamas partnerystes.

Anot užsienio reikalų ministro, iš kai kurių įmonių jis girdėjo, kad joms problemos su Kinija prasidėjo kur kas seniau nei Lietuva leido Taivanui atidaryti Taivaniečių atstovybę Vilniuje.

„Tiek tiekimo grandinės, tiek spaudimo priemonės prieš įmones ar prieš valstybes prasidėjo gerokai anksčiau. Ir dauguma įmonių, kurios turi platų savo veikimo horizontą – tiek geografinį, tiek laiko – svarstė būdus ir galimybes, kaip diversifikuotis ir mažinti priklausomybę nuo Kinijos“, – sakė jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?