G.Landsbergis sakė, kad NATO gynybos planai bus tvirtinami politiniu sutarimu.
Kol jie nėra patvirtinti, ministras teigė susilaikysiantis nuo komentarų. Anot jo, bet koks labai išsamus komentavimas riboja galimybes tuos planus pagerinti.
Jis ragino palaukti politinių debatų, po jų bus galima vertinti.
„Mano pagrindinė nuostata, kurią aš jau esu ir anksčiau komentavęs, tai yra, kad, taip, džiaugiamės planais, suprantame, kad jie reaguoja į situaciją, kuri yra labai arti mūsų. Tikimės, kad bus rastas sutarimas, nes tai dar nėra garantuota.
Norėčiau priminti, kad ankstesnieji gynybos planai buvo labai ilgai užstabdyti dėl to, kad viena valstybė, mūsų Aljanso narė, tiesiog stabdė – labai panašiai, kaip dabar Švedijos narystės sustabdyta. Taip kad kol kas galbūt šampaną aš dar palaikyčiau šaldytuve, palaukime, kol visa tai įvyks“, – antradienį Seime žurnalistams kalbėjo užsienio reikalų ministras.
Pasak G.Landsbergio, gynybos planai kalba apie karinę situaciją. Lietuva taip pat akcentuoja, kad nereikėtų pamiršti ir atgrasymo.
Kaip pažymėjo ministras, atgrasymo veiksnys yra iki karo, kad jo nebūtų ir gynybos planų įgyvendinti nereikėtų.
„Tam kad priešas, oponentas net nesvarstytų arba būtų atgrasytas nuo bet kokių veiksmų prieš Lietuvą, Latviją, Estiją ir kitas Rytų flango valstybes. Šito dėmens planas neapima ir dėl to mes raginame nepamiršti tokio įsipareigojimo praeitų metų Madrido susitarimuose ir čia visi klausimai, kurių aš šioje spaudos konferencijoje netrauksiu“, – komentavo jis.
