Šį sekmadienį Lietuvos rašytojų sąjungoje vykusioje G.Landsbergio inicijuotoje diskusijoje dalyvavo poetas ir vertėjas Antanas Gailius, filosofas Vytautas Ališauskas, žurnalistas Romas Sadauskas-Kvietkevičius, publicistas Donatas Puslys, filosofas, Seimo narys Andrius Navickas.
„Visi sutinkame, kad labiausiai pasigendame kažko didesnio: kur link eina Lietuva? Kas mūsų laukia ne tik rytoj, bet per ateinančius penkerius metus?“, – klausimais renginį pradėjo G.Landsbergis.
TS-LKD lyderis atkreipė dėmesį į visame pasaulyje plintantį populizmą, visuomenių susiskaldymą bei vakarietiškų ir rytietiškų vertybių persipynimą bei iškėlė klausimą, kokį kelią šiame kontekste pasirinks Lietuva.
Konservatorių lyderio teigimu, šiuolaikiniai politikai pasiklydo tarp dviejų kelių – senų, bet vis dar neišspręstų, bei naujų iššūkių. G.Landsbergis sukritikavo bandymus kopijuoti kitų šalių, pavyzdžiui, Lenkijos reformas ir ragino ieškoti savų, Lietuvai tinkamiausių sprendimų.
„Kai kurie kolegos Seime sako: štai Lenkija yra sėkmingas pavyzdys, darykime tą patį. Lenkija įsivedė vaiko pinigus – mums reikalingi irgi vaiko pinigai. Štai Lenkija padarė tam tikras neblogas reformas, kurios galbūt nemėgstamos Europos Sąjungoje, bet darykime taip pat. Tai nepasiekia jokio rezultato, kuris nei visuomenę sutelktų, nei ekonomikos proveržį padarytų. Kodėl? Todėl, kad mes nesame Lenkija.
Šiandien aš norėčiau, kad mažiau kalbėtume kaip politikai, o daugiau apie tai, kas mūsų laukia.
Galime kopijuoti Donaldą Trumpą, Brexit‘ą, Lenkiją, bet tai nėra politinė darbotvarkė, tai yra tiesiog kopijavimas. Ir ką dabar daryti? Kaip atrasti autentišką kelią, kuris būtų skirtas Lietuvai? Mano supratimu, pirmiausiai turime pradėti diskusiją apie tai, kas mūsų laukia, kas mūsų laukia viso Pasaulio, Europos įvykių kontekste. Kai pradėsime sutarti, kuriame kelyje mes, kaip valstybė esame, tada galėsime pradėti kurti valstybės programą. Šiandien aš norėčiau, kad mažiau kalbėtume kaip politikai, o daugiau apie tai, kas mūsų laukia“, – sakė jis.
Filosofo V.Ališausko nuomone, problema yra ta, kad šiandien stinga drąsos atvirai kalbėti apie ateitį. Be to, anot jo, pasaulis keičiasi, todėl anksčiau ar vėliau ekologijos, demografijos, emigracijos ar politinių sistemų erozijos klausimus teks spręsti.
Kaip pastebėjo diskusijoje dalyvavęs poetas ir vertėjas A.Gailius, didelės problemos negali tapti rinkimų kovos ginklu, nes yra per didelės ir visuomenės nė nepasiekia. Anot jo, kalbant apie konservatorių galimybes artėjančiuose rinkimuose, verta atsigręžti į Ingridos Šimonytės pasirinktą atviro, nuoširdaus kalbėjimo stilių.
„Aną savaitę G.Landsbergio išplatintas laiškas bendražygiams paskatino pradėti kalbėjimą, kaip sugrąžinti į politiką diskusijas dėl idėjų. Plačiąja prasme, tais bendražygiais esame visi, ne tik tiesiogiai politikoje dalyvaujantys jo partiečiai, bet ir žmonės, kurie panašiai suprantame viešojo gyvenimo reiškinius ir šį klausimą sau užduodame ne pirmą dešimtmetį“, – kalbėjo žurnalistas R.Sadauskas-Kvietkevičius.
Optimizmu nedegu, kad kampanija artėjanti bus apie idėjas ir ateitį. Aš manau, kad ji didžiąja dalimi bus apie pyktį, bauginimą ir praeitį.
Diskusijoje dalyvavęs D.Puslys apie idėjas svarstė: „Jeigu mes pradedame kažkur abstrakčiai, užsidarę savuose ratuose, tos didžiosios idėjos tampa karikatūrizuojamos ir tų karikatūrų dabar viešoje erdvėje dažnai pamatome. Na, kad ir kokių pasisakymų apie prarastą vienybę, kuri kažkada buvo ir kurios nėra. Kai pagalvoji, demokratija ir yra tai, kad mes ne vienodai ranką keliame, ne vienodai žygiuojame, o turime savo pozicijas ir savo skirtybes. Tada, man regis, tas idėjinis kalbėjimas turi atliepti klausimą, kaip jis vyksta – ar iš viršaus į apačią, kur imituojame kalbą apie didžiąsias idėjas ir nesikalbame, ar jis yra iš apačios į viršų, atliepiant vietinius poreikius, keliaujant, susitinkant su žmonėmis regionuose. Tada nepradėsi kalbos nuo kažko abstrakčiai, pradėsi nuo vietinių problemų, bet jos ir atlieps teisingumo poreikį, tam tikras nuoskaudas, ekonominius ar švietimo dalykus. <...>
Aš, aišku, dabar optimizmu nedegu, kad kampanija artėjanti bus apie idėjas ir ateitį. Aš manau, kad ji didžiąja dalimi bus apie pyktį, bauginimą ir praeitį.“
Konservatorius A.Navickas pabrėžė, kad intelektualų egzistavimas politikams itin svarbus bei pripažino, kad racionalių, prasmingų diskusijų pasigenda Seime. „Sugrąžinkime į politiką nuosaikumo dorybę“ – sakė jis.
„Chamizmas, visiškas abejingumas tiesai, visiškas abejingumas visuomenei – sakyk tai, kas bus žmonėms aktualu. O žmonėms neįdomu kalbėti apie ekologiją, juolab, kad ir nemalonu – neaišku kas čia iš to bus, kalbėti apie demografijos krizę – kaip čia, mūsų tauta negali patirti tokios krizės, kalbėti apie tikrą kosmopolitinį iššūkį – kaip išmoksime gyventi pasaulyje, kuris susimaišęs? Išeikite į Vilniaus gatvę – iš tikrųjų, gražų vasaros vakarą girdėsite visas kalbas šalia lietuvių kalbos. Tai ne okupantai, mes jų norime. Šitie dalykai, apie juos kalbėti sąžiningai ir atvirai. Ne politinėmis konfrontacijomis.
Politinė konfrontacija gali remtis siūlomais sprendimais, kurie pagrįsti fundamentaliomis nuostatomis. Kas mums kaip dešiniesiems, kaip kairiesiems, kaip liberalams yra svarbiausia? Ką mes norime šiame gyvenime pasiekti, pirmiausia kaip žmonės ir tada tuo remdamiesi siūlome sprendimus?“, – provokavo tolesnei diskusijai kitas filosofas V.Ališauskas.
Diskusijos transliacijos įrašas:
Politinė reklama. Bus apmokėta iš TS-LKD sąskaitos
