G.Landsbergis: derybos su A.Lukašenka vyksta, tai – pavojinga

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir A.Lukašenka apie migracijos krizę telefonu pasikalbėjo jau du kartus.

Apie šiuos pokalbius Vyriausybė, pasak G.Landsbergio, sužinojo iš partnerių.

„Informaciją apie pokalbius, kaip ir anksčiau, sužinom iš partnerių. Šiuo atveju iš mūsų kaimynų, kurie mus informuoja – tiek mane, tiek premjerę“, – Seime žurnalistams ketvirtadienį komentavo ministras.

Jis leido suprasti, jog Vyriausybė iš prezidentūros panašios informacijos negauna.

„Aš vieninteliu žodžiu galiu pasakyt, tai yra apmaudu, tai apsunkina darbą, informaciją mes dabar gauname per mūsų partnerius, esame susitarę, kad būtume informuoti laiku, tai ačiū Dievui, kad turime kitų draugų už Lietuvos ribų.

Žinau, kaip tai atrodo, bet, deja, tokios yra aplinkybės. Tikiuosi, tai išsispręs ir netruks ilgai, nes tai labai negera praktika“ – kalbėjo G.Landsbergis ir žadėjo artimiausiu metu susitikti su prezidentu Gitanu Nausėda.

Ministras: esame įtraukti į pavojingą kelią

Pasak ministro, su A.Lukašenka vyksta derybos:

„Manau, tai jau yra įvykęs faktas, visi vertinimai yra padaryti, pokalbiai yra pradėti, derybos de facto yra vykstančios.“

O derėtis su autoritaru, G.Landsbergio nuomone, pavojinga.

„Tik galiu pakartot, kad tai, mano nuomone, pavojingas kelias. Visą laiką lūkestis yra toks: jeigu mes deramės su kuo nors, vadinasi, esam ant to paties puslapio, mes abudu deramės teisės kalba. Diktatoriai, autoritarai yra žinomi tuo, kad nesilaiko teisės normų. Net ir kažką susitarus, nereiškia, kad jie to laikysis“, – dėstė užsienio reikalų ministras.

Diktatoriai, autoritarai yra žinomi tuo, kad nesilaiko teisės normų.

Pasak jo, net ir pasiekus susitarimą, jog Baltarusijos režimas patrauktų migrantus nuo Europos Sąjungos sienų, nebūtų įmanoma sužinoti, kiek jų bus patraukta, kur jie bus patraukti, kas vyks toliau.

„Tai yra pavojingas kelias. Be to, mes dabar esame įtraukti į tą kelią“, – pažymėjo G.Landsbergis ir pridūrė, jog A.Lukašenkos ir A.Merkel pokalbių metu nesitariama, pavyzdžiui, apie politinius kalinius Baltarusijoje.

Teigia, kad Europos Komisija nesiderės

Jis teigė nesuprantantis, koks A.Merkel tikslas kalbėtis su A.Lukašenka.

„Aš neįsivaizduoju, labai sunku pasakyti.

Poniai A.Merkel jos darbovietėje turbūt liko savaitė. Ir nauja Vyriausybė, kuri, mano nepatikrintomis žiniomis <...>, laikėsi kiek kitokios pozicijos, dabar gauna tą realybę, paveldi, kuri yra suformuota jai prieš pat perimant Vyriausybę“, – dėstė ministras.

Jo žiniomis, Europos Komisija neketina vesti „techninių derybų“ su Baltarusija. Esą tai bus patarėjų pokalbis „techniniu lygiu dėl to, kad būtų grąžinami migrantai, esantys Baltarusijos teritorijoje, į jų namų valstybes.“

Toks pokalbis, pasak ministro, galimas.

„Pokalbis vyks tik apie tai, kaip įtraukti tarptautines organizacijas, tokias kaip Jungtinės Tautos, į procesą. Toks yra pažadas duotas, taip yra suformuota Europos institucijų užduotis. Yra galimas toks pokalbis“, – vertino G.Landsbergis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Migrantai Baltarusijoje prie sienos su Lenkija

Anksčiau jis užsiminė turintis žinių, jog iš Europos Sąjungos ruošiamų sankcijų Baltarusijai sąrašo bandoma išbraukti šios šalies valstybinę oro bendrovę „Belavia“.

Ar tai gali būti susiję su A.Merkel ir A.Lukašenkos pokalbiais?

„Gali, – atsakė G.Landsbergis. Nežinau, sunku tą patvirtinti. Šiandien jau mačiau, kad ir tarptautinėje žiniasklaidoje yra pasitvirtinusi informacija, kad kelioms Europos Sąjungos valstybėms, tarp jų ir Vokietijai, kilo abejonių dėl to, ar „Belavia“ turėtų likti sankcijų sąraše.“

Prezidentas G.Nausėda anksčiau BBC radijui pareiškė matantis galimybę kreiptis į A.Lukašenką siekiant išspręsti migracijos krizę.

Į šį pasisakymą, pasak G.Landsbergio, sureagavo tarptautinė bendruomenė.

„Yra reakcijų. Yra valstybių ir mūsų kaimyninių valstybių, kurios jaučiasi išduotos Vokietijos vienašališkų veiksmų. Be to, joms labai svarbu, kur mes esame“, – teigė politikas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./ Angela Merkel

Visgi jis patikino, jog Lietuvos užsienio politika yra vieninga, nuo esminių principų neatsitraukiama, ir reiškė viltį, kad Europos Sąjunga vieningai išspręs migracijos krizę.

Į Lietuvą šiemet neteisėtai pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų, beveik 7 tūkst. užsieniečių apgręžti pasienyje.

Baltarusijoje prie sienos su Lenkija yra įstrigę tūkstančiai migrantų, daugiausia atvykėlių iš Vidurinių Rytų.

Vakarų šalys sako, kad šią krizę sąmoningai organizavo Baltarusijos autoritarinio prezidento A.Lukašenkos režimas, siekdamas supriešinti ES ir atkeršyti už Bendrijos įvestas sankcijas.

A.Lukašenka ir jo pagrindinis sąjungininkas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atmeta tokius kaltinimus ir kritikuoja ES dėl migrantų neįsileidimo.