„Yra žingsniai žengti ta kryptimi, Seimas yra po labai labai ilgų, dešimtmečius trukusių diskusijų, dešimčių tūkstančių parašų, surinktų per mitingus, yra priėmęs sprendimus, kuriuos aš vertinu kaip istorinius sprendimus. (...) O kad tolimesnė diskusija gali vykti, nematau tokios problemos, esame demokratinė visuomenė“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė politikas.
„Aš asmeniškai manau, kad žmonės turi teisę rašyti savo vardus taip, kaip jų tėvai juos vadina“, – pridūrė jis.
Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose pataisų pateikimas numatytas ketvirtadienį vakariniame posėdyje, kurio darbotvarkę sudarė opozicija.
Pagal Ritos Tamašunienės ir Česlavo Olševskio parengtas Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pataisas, asmenvardžiuose būtų galima naudoti diaktrinius ženklus.
Gegužę įsigaliojęs įstatymas, įteisinęs asmenvardžių rašymą lotyniškos abėcėlės rašmenimis, numatė, kad tokie ženklai nenaudojami.
Pasak pataisos rengėjų, tokia nuostata „iš esmės užkerta kelią rašyti asmenvardžius originalia forma“.
Jų teigimu, siūlomas projektas aktualus ir Lietuvos pilietėms, ištekėjusioms už užsieniečių, ir vietos lenkams.
Birželio 1 dieną Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotas pakeisti pareiškėjo civilinėje byloje vardą ir pavardę, keičiant raidę „l“ lotyniškos abėcėlės rašmeniu su diakritiniu ženklu „ł“.
Liepą generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu atnaujinti procesą šioje byloje.
Lietuvių kalbos abėcėlėje raidė „l“ neturi diakritinio ženklo, todėl, prokuratūros vertinimu, teismas, nuspręsdamas, kad rašant pareiškėjo vardą ir pavardę vietoj „l“ gali būti rašomas lotyniškas rašmuo „ł“, padarė teisės taikymo klaidą.
Po dešimtmečius trukusių diskusijų Seimas šių metų pradžioje priėmė įstatymą, kad Lietuvos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose tam tikrais atvejais gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, tai yra asmenvardžiuose leista naudoti nelietuviškas raides „w“, „q“, „x“.
Tokia rašyba galima, jei Lietuvos pilietis pasirenka nelietuvišką sutuoktinio pavardę, taip pat tuo atveju, jeigu jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis.
Tautinių mažumų atstovams, norint pasikeisti pavardę, reikia deklaruoti tautybę.
Šis įstatymas įsigaliojo gegužės 1 dieną. Dalis Lietuvos lenkų, tarp jų ir teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, pakeitė savo vardo ir pavardės rašybą. Tuo metu kita dalis lenkų kilmės asmenų teigia, kad veikianti norma jų netenkina, nes ji vis tiek neleidžia asmenvardžių užrašyti originalia forma.