Anot jo, pastaruosius dvejus metus nuo karo Ukrainoje pradžios Europa ir kiti rėmėjai žadėjo „remti Ukrainą tiek, kiek reikės“.
„Panašu, kad priartėjome prie taško, kai matome ribas to „tiek, kiek reikės“, kad tai yra „tiek, kiek galėsime susitarti“. Ir jei susitarimų nepavyks rasti šią savaitę, praktiškai visais svarbiausiais klausimais, pradedant sankcijomis, plėtra, finansine, karine pagalba, panašu, kad tai būtų signalas ukrainiečiams, kad deja, mūsų pasirinkta strategija nepasiteisino“, – prieš ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje pirmadienį žurnalistams sakė G. Landsbergis.
„Noriu tikėti, kad dar yra jėgos įvertinti aplinkybes ir pasekmes to nesusitarimo, kuris tikrai paveiktų ne tik Ukrainą, bet ir regioną, paveiktų ir mus, net, sakyčiau, turėtų ir globalias pasekmes“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį dalyvauja susitikime rengiantis šios savaitės Europos Vadovų Tarybai (EVT). Be ES saugumo įsipareigojimų Kyjivui ministrai žada aptarti tolesnį karinės paramos tiekimą, sankcijų Rusijai stiprinimą.
Šią savaitę Europos viršūnių susitikime ES lyderiai ketina apsispręsti, ar blokas pradeda derybas su Ukraina bei Moldova dėl įstojimo bei ar ketina suteikti Sakartvelui kandidatės statusą.
Taip pat planuojama tartis dėl 50 mlrd. eurų paramos Ukrainai atstatyti 2024–2027 metais, 5 mlrd. eurų papildyti Kyjivui skirtą ginklų fondą ir pradėti derybas dėl Ukrainos prisijungimo prie bloko.
G.Landsbergis: „Vengrija yra prieš Europą“
Vis dėlto Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, žinomas kaip artimiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas ES, grasina blokuoti šią milijardinę pagalbą ir atidėti derybas dėl Ukrainos narystės ES.
Europos diplomatai mano, kad V. Orbanas taip elgiasi norėdamas paspausti Briuselį, kad šis išmokėtų milijardus įšaldytų eurų, kuriuos Europos Komisija (EK) sustabdė dėl korupcijos ir, kaip teigiama, atitolimo nuo demokratinių normų.
„Vienintelis būdas, kaip galiu suprasti Vengrijos poziciją ne tik dėl Ukrainos, bet ir dėl daugybės kitų klausimų, yra tai, kad ji yra prieš Europą ir prieš viską, ką palaiko Europa“, – apie Budapešto poziciją kalbėjo G.Landsbergis.
Jis pažymėjo, kad Vengrijos politikai ypač rinkiminiu laikotarpiu dažniausiai pasisako už silpnesnę ES ar „išvis jos nenorėtų“.
„Jei galime rasti racionalius sprendimus (...), pavadinkime juos pragmatiškais, galbūt šis žingsnis gali būti išspręstas. Jei ne, prieš mus – tamsūs laikai“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
Klausiamas, ar šie „pragmatiški sprendimai“ galėtų būti EK sprendimas mainais už Ukrainos palaikymą atšildyti lėšas Vengrijai, G.Landsbergis teigė esąs įsitikinęs, kad EK turi kelis planus.
„Esu tikras, kad komisija turi planą A, B ir veikiausiai dar daug raidžių mintyse, bet vėlgi – nesu įsitikinęs, kad diskusija vyksta būtent dėl to“, – pridūrė jis.
G.Landsbergis pabrėžė, kad dalis lėšų Vengrijai jau yra atlaisvintos, tačiau sakė abejojantis, ar šiuo keliu reikėtų eiti toliau „be sąlygų“.
