Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministrų Gabrieliaus Landsbergio, susirūpinimas dėl to ES šalių sostinėse yra skirtingas.
„Tikslas yra kitą savaitę, pirmadienį, per vykstančią Užsienio reikalų ministrų tarybą iškelti konkrečiai klausimą dėl galimų taikytinų sankcijų, kurias galėtų ES įvesti dėl sulaikymo“, – pirmadienį žurnalistams sakė jis.
„Aišku, kad reikia stebėti situaciją. Tai, ką mes matome šiandien, nereiškia, kad rytoj bus taip pat. Reikia būti pasirengus reaguoti į bet kurią pusę“, – pridūrė jis.
Vėliau Užsienio reikalų ministerija išplatino pranešimą, kuriame skelbiama apie Baltijos šalių užsienių reikalų ministrų kreipimąsi į J.Borrellį ir prašymą šį klausimą aptarti kitą pirmadienį.
„Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai Gabrielius Landsbergis, Edgaras Rinkevičius ir Urmas Reinsalu laišku kreipėsi į Europos Sąjungos (ES) vyriausiąjį įgaliotinį užsienio politikai Josepą Borrellį, ragindami stiprinti ES spaudimą, kad būtų paleistas Aleksėjus Navalnas. Ministrai paprašė šį klausimą aptarti sausio 25 dienos ES užsienio reikalų tarybos susitikime ir svarstyti galimybę pritaikyti ribojančias ES priemones.
Rusijos opozicijos lyderis ir grupė jo šalininkų buvo sulaikyti sausio 17 dieną, pateikus aiškiai politiškai motyvuotus kaltinimus. Sausio 18 dieną šį pripažintų žmogaus teisių ir įstatymo viršenybės standartų pažeidimą vieningai pasmerkė ES“, – rašoma URM pranešime.
G.Landsbergio teigimu, ES turi būti pasirengusi griežtai reaguoti į toliau vykstantį Kremliaus režimo susidorojimą su pagrindiniu savo kritiku.
„Vakar pavyko susisiekti su nemažai sostinių ir pakalbėti. Gal tas susirūpinimo lygis ir skirtingas. Mes esame Rusijos realistai, gyvenantys pasienyje, bet yra daug tokio, sakyčiau, rusiško optimizmo ar sakyčiau link optimizmo: gal Rusija susipras ir pradės kalbėtis“, – tvirtino užsienio reikalų ministras.
„Dabar gali būti, kad kai kurios ES sostinės atsibus iš tokio optimizmo ir grįš prie realizmo“, – sakė jis.
Anot G.Landsbergio, sankcijos pirmiausia galėtų būti taikomos Rusijos pareigūnams, susijusiems su A.Navalno sulaikymu, teismu.
Sekmadienį, iškart po Rusijos opozicijos veikėjo sulaikymo oro uoste, Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai paskelbė bendrą pareiškimą ir paragino ES „svarstyti ribojamųjų priemonių įvedimą“.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu pabrėžė, kad Rusijos sprendimas sulaikyti A.Navalną prasilenkia su civilizuotos teisinės valstybės ir Europos Tarybos įtvirtintais žmogaus teisių principais.
A.Navalno areštą pasmerkė ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda bei premjerė Ingrida Šimonytė.
Rusijos kalėjimų tarnyba pranešė, kad A.Navalnas Maskvos Šeremetjevo oro uoste sulaikytas, nes pažeidė 2014 metais sukčiavimo byloje jam paskirtos lygtinės bausmės sąlygas.
A.Navalnas Vokietijoje kelis mėnesius gydytas po mėginimo jį nunuodyti. A.Navalnas sako, kas jį bandė nunuodyti FSB pareigūnai Rusijos prezidento Vladimiro Putino nurodymu.