Taip jis kalbėjo Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmams laišku įspėjus Vyriausybę, jog dėl Pekino veiksmų vokiečių investuotojams gali tekti uždaryti gamyklas Lietuvoje, jei nebus rastas „konstruktyvus sprendimas atkurti Lietuvos ir Kinijos ekonominius santykius“.
„Tai yra svarbus laiškas, jame perskaitome ir stiprią paramą mums, ir, tiesą sakant, poreikį Europai turėti atgrasymo instrumentus, kad tokie veiksmai, kurie taikomu prieš Lietuvą, ateityje nebūtų taikomi prieš kitas valstybes“, – žurnalistams trečiadienį po susitikimo su prezidentu sakė G.Landsbergis.
„Diplomatiniai sprendimai turi būti rasti ir mes jų ieškome (...) bet ES turi pasakyti, kad ji turi atsaką“, – pridūrė jis.
Apie Ministrų kabinetui skirtą laišką pranešė naujienų portalas 15min.
Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų teigimu, su problemomis susiduria įmonės, kurių veiklos sritis yra substratai ir durpės, lazeriai, automobilių detalės bei kiti aukštųjų technologijų sektoriai.
„Nebegalima tęsti pradėtų investicinių projektų (produkcijos plėtros), nes nebegaunami reikalingi komponentai iš Kinijos. Iš Kinijos nebeįmanoma atsivežti gamybai būtinų detalių. Baigtų gaminių (kurių kilmės šalis – Lietuva) nebegalima gabenti į Kiniją“, – rašoma laiške.
Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje gamyklas turi Vokietijos automobilių pramonės įmonės „Hella“ ir „Continental“.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, Vokietija yra ketvirta pagal dydį investuotoja Lietuvoje, tiesioginės investicijos šiuo metu sudaro 1,45 mlrd. eurų.
Tarp Vilniaus ir Pekino įtampa tvyro jau kurį laiką, tačiau ji itin sustiprėjo Lietuvai atidarius Taivaniečių atstovybę, pavadinime naudojant salos vardą.
Ekspertai sako, kad kinų kalba šios atstovybės pavadinimas skamba kaip Taivano atstovybė. Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei.
Dėl to iš abiejų šalių konsultacijoms buvo atšaukti ambasadoriai, o vėliau diplomatiniai santykiai pažeminti iki reikalų patikėtinių lygio.
G.Landsbergis atmetė nuogąstavimus, jog Bendrijoje šiuo klausimus nėra vienybės: „Vienybė dabar kuriasi, tai yra naujas precedentas, tokio pobūdžio priemonės prieš ES nebuvo naudotos anksčiau.“
Ministras susitikime su prezidentu taip pat teigė aptaręs ir „Belaruskalij“ trąšų tranzito klausimą ir tvirtino, kad pokalbis buvo konstruktyvus.
„Su prezidentu mes visada turėjome gerą sutarimą ir panašų matymą į iššūkius, kurie kyla Lietuvai užsienio politikos srityje“, – sakė G.Landsbergis.
Jis pažymėjo manantis, kad siekiant sustabdyti trąšų tranzitą per Lietuvą galimi du keliai – Vyriausybei apsvarstyti ir patvirtinti strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos sprendimą pripažinti sutartį keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui arba Seime priimti specialų įstatymą.
G.Landsbergis pabrėžė, kad toks įstatymas turėtų būti „teisiškai tvarkingas“ ir užtikrinti, kad jis nesukurtų papildomų teisinių rizikų.
„Tie keliai yra paraleliniai ir abejais reikia eiti į priekį“, – tvirtino jis.
Užsienio reikalų viceministro E.Meilūno susitikimų su Baltarusijos trąšų milžinės atstovais, apie kuriuos pranešė 15min ir TV3.lt, ministras sakė nekomentuosiantis ir dar kartą pabrėžė, kad tokia „yra diplomatinė praktika“.
Vis dėlto, jis dar kartą patikino apie lapkritį atliktus avansinius mokėjimus už krovinių gabenimą keliems mėnesiams į priekį nieko nežinojęs.
„Kad spalio mėnesį mėnuo bus į priekį pervestas, aš niekada neneigiau, ta informacija buvo pateikta. Informacija dėl to, kad yra pasirašyti papildomi susitarimai, kuriais buvo panaikintos galimybės stabdyti trąšų vežimą negavus mokėjimo (...) apskritai, apie tą atskirą susitarimą, kuris buvo spalio mėnesį pasirašytas, tai nebuvome informuoti tikrai niekaip“, – tvirtino G.Landsbergis.
„Kai mums yra pasakoma dalinė informacija, kad, na, mes informavome, bet jūs žinote tik tai, kas buvo jums parinkta informuoti, kai jūs net nežinojote, kokį klausimą reikia užduoti“, – kalbėdamas apie tai, kad ministerija nesulaukė pilnos informacijos iš „Lietuvos geležinkelių“, aiškino ministras.
