„Nepaisant to, kad įprastinė praktika yra tokius klausimus derintis ne per spaudą, tačiau esu maloniai nustebintas perskaitęs, kad Prezidentas persigalvojo ir tuo džiaugiuosi“, – BNS jo atstovės perduotame komentare trečiadienį sako G.Landsbergis.
Pasak jo, dabar reikia įsitikinti, ar R.Karoblis tebeketintų jau trečią kartą kandidatuoti į šią poziciją, suderinti kandidatūrą su premjere, Vyriausybe ir Seimo Užsienio reikalų komitetu bei tai atlikti, kaip ir įprasta – „tyliųjų derybų“ būdu.
„Jei visa tai pavyks padaryti – prašytume Prezidento pritarimo šiai kandidatūrai. Gaila, kad, dėl nesuprantamų man priežasčių, praradome nemažai laiko“, – teigia ministras.
G.Nausėda anksčiau trečiadienį pareiškė esąs pasirengęs rimtai svarstyti R.Karoblio kandidatūrą, teigdamas, kad taip nori „demonstruoti paramą ir pagalbą ieškant tinkamo kandidato“.
Jis savo pasirinkimą motyvavo tuo, jog nuo paskutinių rinkimų, be kita ko, jau praėjo vieni metai.
Šių metų pradžioje prezidentas yra sakęs, kad tiek R. Karobliui, tiek buvusiam užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui reikalingas „politinio atšalimo“ laikotarpis, todėl nematė galimybės juos skirti ambasadoriais Vašingtone ir Briuselyje.
Lietuva ambasadoriaus ES neturi nuo praėjusių metų rugpjūčio, kai šias pareigas baigė eiti Jovita Neliupšienė. Prezidentui ir Vyriausybei nesutariant dėl kandidatūrų, šiuo metu Lietuvos atstovybei ES laikinai vadovauja ambasadorius Simonas Šatūnas.
G.Landsbergis trečiadienį taip pat pabrėžė, kad S. Šatūnas „puikiai dirba ir įrodė, kad sėkmingai susitvarko su šiomis pareigomis efektyviai atstovaudamas bei gindamas Lietuvos interesus Europos Sąjungos institucijose“.
Ambasadorius Vyriausybės teikimu skiria prezidentas, pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.
