„Aš tik noriu pasakyti paprastą dalyką – vakar vakare premjerei pasakiau, kad esu pasiruošęs trauktis ir laukiu premjerės sprendimo“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė G.Landsbergis.
Paklaustas, ką jam premjerė atsakė, G.Landsbergis pakartojo laukiantis jos atsakymo, kurio dar nėra.
„Aš suprantu reputacinę žalą Lietuvai“, – kodėl yra pasiryžęs trauktis, paaiškino jis.
Į repliką, kad yra valdančiųjų lyderis, G.Landsbergis atsakė, jog tai – dar didesnė atsakomybė.
I.Šimonytė nenusprendė
Seime vykstančiame Vyriausybės pusvalandyje „valstiečio“ Dainiaus Gaižausko paklausta, ar apsisprendė dėl užsienio reikalų ministro, I.Šimonytė sakė: „Į pirmą klausimą atsakysiu išsamiai – kai nuspręsiu, tada ir informuosiu.“
Paklausta apie tai dar kartą, I.Šimonytė aiškino, kad apie tai besiteiraujantys Seimo nariai labai aukštai vertina jos galimybes, jei mano, kad tokius sprendimus ji turi priimti per pusvalandį sėdėdama Vyriausybės pusvalandyje.
„Kaip ir sakiau jūsų kolegai – kada nuspręsiu, tada ir informuosiu, o šiaip labai vertinu, kad ministras, nepaisant to, kaip jūs čia ką interpretuojate ir kas čia beatrodytų ir kokia čia jūsų nuomonė apie situaciją, vis dėl to vertina savo politinę atsakomybę aukščiau negu kažkokią ministrinę poziciją. Kai priimsiu sprendimą, tai jūs būsite informuoti“, – kalbėjo ji.
Kad nėra nusprendusi, ji sakė ir žurnalistams.
„Kai aš priimsiu sprendimą, tada ir pasakysiu, ar matau atsakomybę, ar nematau atsakomybės ir kieno čia kur kokia atsakomybė yra“, – sakė ji.
„Rytoj aš išvykstu į Moldovą ir manau, kad ką nuspręsiu, informuosiu kitos savaitės pradžioje“, – sakė I.Šimonytė.
Vyriausybės vadovė sakė sprendimą dėl ministrų priimsianti „pagal politinės atsakomybės kriterijus“.
„Abu yra politikai, ministrų kabineto nariai, ir jeigu kam nors atrodo, kad yra tokia situacija, kai savo politinę atsakomybę reikia iškelti kaip šios situacijos sprendimo vieną iš galimų būdų, tai yra politikų valia. Jeigu aš nutarčiau, kad aš priimsiu kurio nors ministro ar abiejų ministrų sprendimą trauktis, apie tai aš informuosiu ekscelenciją prezidentą“, – sakė premjerė.
Klausiama, ar susiklosčiusi situacija nedaro žalos Lietuvos reputacijai, premjerė teigė, kad „didžiausią žalą Lietuvos reputacijai kelia žmonės, kurie kalba apie žalą Lietuvos reputacijai, kaip paradoksaliai tai beskambėtų“.
„Todėl, kad šiose kalbose aš girdžiu, kad Lietuvą apleido tarptautiniai partneriai, kad mes nebegalime tikėtis JAV paramos įvairiais klausimais, bet, tiesą sakant, aš neturiu jokio pagrindo manyti, kad taip yra“, – kalbėjo I.Šimonytė.
M.Skuodis: premjerę informavau ryte
„Taip, susisiekimo ministro, – patvirtino premjerė, klausiama, ar girdėjo M.Skuodžio pasiryžimą trauktis. – Abu yra politikai – ministrų kabineto nariai yra politikai. Kai kam atrodo, kad yra tokia situacija, kai galbūt verta savo atsakomybę iškelti kaip galimą šitos situacijos sprendimo būdą, tai yra politikų valia.“
Jei nuspręstų priimti atsistatydinimą, ji apie tai informuotų prezidentą, paklausta, ar šį klausimą dabar derina su Gitanu Nausėda, sakė I.Šimonytė.
M.Skuodis ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė, kad apie pasiryžimą trauktis premjerę informavo ryte.
„Esu pasiruošęs prisiimti atsakomybę, taip pat informavau ir prezidento patarėjus. Čia nėra, ar tu jautiesi už kažką kaltas – tiesiog tokios yra aplinkybės. Na, nepavyko įgyvendinti sankcijų tuo laiku, kada turėjome. Mano atsakomybė yra viena, į kitus pirštais aš nerodysiu – premjerė tars savo žodį“, – kalbėjo jis.
Žinojo apie vieną avansinį mokėjimą už spalį
G.Landsbergis tvirtino, kad „Lietuvos geležinkeliai“ Vyriausybės atstovus informavo tik apie avansinį apmokėjimą rugsėjo pabaigoje už paslaugas spalį.
„Situacija, kuri įvyko po to – apie ją nebuvo informuota. Galiu pasakyti, kad mokėjimai, kurie buvo po to – apie juos nebuvo pranešta“, – pabrėžė jis.
TS-LKD pirmininkas kalbėjo, kad vėliau informacija apie tai buvo prieštaringa ir įvairi.
Paklaustas, ar Vyriausybės atstovai nepasidomėjo, ar ateityje planuojami avansiniai mokėjimai, G.Landsbergis sakė, jog su partneriais dalijosi tokia informacija, kokią turėjo.
„Partneriai žinojo tą faktinę informaciją ir tai yra viskas, ką šiandien galiu pasakyti“, – teigė G.Landsbergis.
„Pabrėžiu, kad tai, kas yra mano sprendimų priėmimo lauke, aš vadovavausi informacija, kuri, kaip dabar aiškėja, buvo tik dalinė“, – sakė jis.
G.Landsbergis pabrėžė, kad teisiškai aiškaus būdo, kaip nutraukti sutartį, Vyriausybė ant savo stalo neturi.
„Ar jį turės? Aš noriu tikėti, kad taip“, – pabrėžė politikas, susiklosčiusią padėtį pavadinęs teisiškai labai keblia.
„Esame atsidūrę tarp kūjo ir priekalo. Vėlgi – jūs užduodat klausimus apie tai, kieno tai yra atsakomybė, galima galbūt ieškoti, kas čia kažką galėjo kitaip padaryti – aš kalbu tik apie save“, – komentavo jis.
Sutarties nutraukimas, anot jo, potencialiai galėtų kainuoti apie pusę milijardo eurų.
Paklaustas, ar galima sakyti, kad vertybinė politika nuėjo vėjais, G.Landsbergis sakė, kad teisės viršenybė taip pat yra vertybinės politikos dalis.
„Jeigu mes giname taip, kad sakome, kad ar Kinija, ar kitos valstybės nesilaiko sutarčių spausdamos kitas valstybes, taip pat ir Lietuvą, sakome tą iš vertybinės perspektyvos, bet vertybės turi turinį. Mano supratimu, vertybių turinį sudaro demokratija, žmogaus teisės, žodžio laisvė ir teisės viršenybės principas vienas iš esminių dalykų“, – teigė politikas.
„Valstiečiai“ nori ministrų galvų
Paaiškėjus, kad „Lietuvos geležinkeliai“ lapkritį, prieš įsigaliojant JAV sankcijoms, iš Baltarusijos įmonės „Belaruskalij“ priėmė avansą, opozicija karčių žodžių negaili – opozicijos lyderis, ekspremjeras Saulius Skvernelis neabejoja, jog kažkuri pusė meluoja.
Tuo metu socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas kalba apie bankrutavusią užsienio politiką. O „valstiečiai“ kelia klausimą apie ministrų patraukimą.
Seime trečiadienį paaiškėjo, kad lapkritį, artėjant JAV sankcijų „Belaruskalij“ įsigaliojimo terminui gruodžio 8 dieną, valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ paėmė avansą iš Baltarusijos režimo atstovų. Įmonės vadovas tvirtino, kad apie tai buvo informuotos Užsienio reikalų ir Susisiekimo ministerijos.
Vis dėlto užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vėliau žurnalistams neigė, kad buvo informuotas apie susiklosčiusią situaciją.
