„Kai kalbame apie karo Ukrainoje galimybę, Europa ir Vakarai turi suprasti, kad tai nėra karas tik prieš Ukrainą. Jei Ukrainoje prasidėtų karas, tai būtų Europos karas. Todėl manau, kad Ukrainos rėmimas, kad ji galėtų kovoti su galima invazija, kuri iš esmės vyks ties mūsų – Europos – siena, turėtų būti kiekvienos šalies interesas“, – interviu CNN sakė ministras.
Pokalbyje su žurnaliste Becky Anderson G.Landsbergis pakartojo, kad Europa turi paskelbti sankcijas Rusijai ir jos turi būti „nepakeliamos“.
„Aiškiai matome, kad rusai savo pastangomis kuria svertą prieš Vakarus. Jie prie bendro stalo diskutuoja apie regiono saugumo strategiją. Akivaizdu, kad tai yra tai, ko Vladimiras Putinas ir Kremlius norėjo daugelį metų. Jie tai jau pasiekė.
Kita vertus, situacija prie Ukrainos sienų ir platesniame regione neturi precedento. Tiek Rusijos karių Baltarusijoje nematėme daugiau nei 30 metų.
Iš esmės, dabar kalbame ne tik apie Ukrainos saugumą. Kalbame apie tai, kad visi esame kitokioje situacijoje, kad Lietuva yra kitokioje situacijoje, kad mums reikia paramos, reikia sustiprinimo, nes Rusija nuo 2008 m. jau peržengė daug raudonų linijų ir kas žino, kur ji sustos šįkart?“ – interviu sakė ministras.
Ukrainos rėmimas turėtų būti kiekvienos šalies interesas.
Anot G.Landsbergio, Lietuva turi planų teikti paramą Ukrainai, tačiau akcentavo, kad pastiprinimo reikia ir pačiai Lietuvai.
„Mes nesijaučiame šimtu procentų saugūs, – sakė užsienio reikalų ministras. – Tvirtai pareiškiame, kad Baltijos šalims reikia garantijų, papildomų garantijų iš NATO valstybių“.
Užsienio reikalų ministras pokalbio metu sakė, kad apie papildomų NATO karių dislokavimą Lietuvoje kalbama kiekviename susitikime.
Paklaustas, ar Lietuvos prašymai minėtuose susitikimuose yra atmetami, G.Landsbergis sakė, kad vyksta įvairūs svarstymai ir šiuo metu stiprinamos silpniausios zonos, tačiau atkreipė dėmesį į sparčiai besikeičiančią situaciją Baltarusijoje ir nerimą keliančią Aliaksandro Lukašenkos retoriką.
„Manau, kad galiu kalbėti daugelio regiono žmonių vardu: tai, ką matome – karių skaičiaus Baltarusijoje didėjimą, kurių dalis dislokuojama visiškai prie Lietuvos ar Lenkijos sienų – tai neturi precedento, tai nauja. Todėl negalime leisti to nematyti ir apsimesti, kad nieko nevyksta“, – sakė ministras.
G.Landsbergis akcentavo, kad apie papildomų karių dislokavimą kalbama su ne viena sąjungininke.
„Su Vokietijos vyriausybe kalbama apie tai, kaip būtų galima sustiprinti Lietuvos saugumo situaciją. Bet Vokietija nėra vienintelė šalis, su kuria kalbame. Kalbame ir su kitais sąjungininkais. Dabar yra svarbus laikotarpis, kurio metu mūsų sąjungininkai galėtų nusiųsti pastiprinimo žinią“, – kalbėjo G.Landsbergis.
Paklaustas apie Vokietijos poziciją dėl Rusijos veiksmų Ukrainos atžvilgiu, ministras pabrėžė, kad Vokietiją valdo nauja vyriausybė, kuriai gali tekti prisitaikyti prie naujos besikeičiančios realybės.
„Vokietijos vyriausybė yra vis dar gana nauja vyriausybė. Jie bando tęsti beveik 16 metų skaičiuojantį praėjusios vyriausybės palikimą. Manau, kad realybė, kuri pasitiko naująją vyriausybę, yra kitokia nei ta, su kuria Vokietija susidūrė per paskutinius 16 metų. Stabilumo nebėra, pasaulis keičiasi labai greitai. Todėl manau, kad Vokietijos vyriausybė prisitaiko prie naujos realybės“, – interviu CNN sakė G.Landsbergis.
