„Prezidentė savo 2017 metų kalboje Seime pasakė, kad ypač svarbu stiprinti partijas ir kad būtent tai yra demokratijos atrama. Dabar ji sako visiškai priešingą dalyką – eliminuoti partijas. Vadinasi, palikti instituciją, kuri būtų pavaldi de facto valdančiajai daugumai. Akivaizdu, kad tai su demokratija turi mažai bendra“, – sako politikas.
LRT.lt primena, kad trečiadienį prezidentė pasiūlė svarstyti galimybę atsisakyti tvarkos, kai dalį VRK narių siūlo politinės partijos. Kaip pranešė agentūra BNS, šalies vadovės teigimu, tai esą galėtų užkirsti kelią politikų kišimuisi į VRK darbą.
„Paskutinės istorijos vėl rodo, kad tiek valdantieji, tiek opozicija mėgina vienokiu ar kitokiu būdu įtakoti VRK darbą ir tai kenkia mūsų jaunai demokratijai“, – teigė šalies vadovė. <…> Kyla klausimas, ar nevertėtų pasekti kai kurių šalių pavyzdžiu ir mėginti depolitizuoti VRK, tai yra kai jos narius skirtų ne politinės partijos, o visai kitos institucijos“, – žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.
Mažiau demokratijos ir daugiau korupcijos galimybių?
Pasak G.Landsbergio, prezidentės pareiškimas jį nustebino ir sudarė įspūdį, kad prezidentė nėra gerai informuota apie tai, kas vyksta VRK.
„Toks įspūdis, kad prezidentę kažkas sąmoningai mėgina suklaidinti. [...] Akivaizdu, kad pastaruoju metu iškilusios problemos iškilo ne dėl politinių partijų skirtų atstovų, bet būtent dėl tų, kuriuos mes laikėme nepriklausomais. Jie tampa susiję su valdančiąja dauguma, kuri juos ir paskiria. Tad prezidentės pasiūlymas reikštų dar daugiau galimos politinės korupcijos VRK“, – LRT.lt kalbėjo konservatorių lyderis.
Kad prezidentės iniciatyva – nedemokratiška, portalui LRT.lt teigia ir europarlamentaras Valentinas Mazuronis. „Lietuvoje šiandien bandoma atstovaujamąją demokratija pakeisti paskirstomąja demokratija. Pakeisti žmonėmis, kurie nėra atstovaujantys kam nors, o paskirti kieno nors. Aš manau, kad demokratijai tai pavojinga“, – prezidentės į siūlymą reagavo politikas.
Pasak jo, nors partinis delegavimas nėra idealus būdas, geresnio už jį taip pat nėra. „Ten (VRK – LRT.lt) atsiranda skirtingos nuomonės, konsensuso ieškojimai ir panašiai. <...> Ten yra ir pliusų, ir minusų, ir valdančiosios daugumos didesnės įtakos turėjimo, bet ten yra visų politinės erdvės žaidėjų vieta, kur galimos diskusijos, ir tai, mano nuomone, maksimaliai užtikrina skaidrumą“, – LRT.lt sakė V.Mazuronis.
Kaip teigia Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Politinės komunikacijos katedros profesorius Andrius Vaišnys, dalies VRK narių skyrimas iš partijų atstovų yra teisingas sprendimas ir nuolatinis parlamentinių partijų atstovavimas politinėse institucijose turėtų būti vertinamas pozityviai – kaip demokratijos įtvirtinimas ir jos brendimas.
„Jei parlamentinės partijos neturėtų teisės atstovauti, demokratija kaip reiškinys Lietuvoje dar labiau siaurėtų. O politinės biurokratijos įsigalėjimas stiprintų viešosios erdvės kontrolę. Ir tokių požymių netrūksta“, – LRT.lt sakė profesorius.
Komentaro dėl kritikos D.Grybauskaitės pozicijai ketvirtadienį paprašytas prezidentės patarėjas vidaus politikos klausimais Mindaugas Lingė nerado laiko atsakyti nacionalinio transliuotojo naujienų portalui LRT.lt nei ketvirtadienį, nei penktadienį.
T.Janeliūnas pritaria D.Grybauskaitei
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas pritaria, kad D.Grybauskaitės siūlomas VRK narių skyrimo modelis galėtų būti vienas būdų, kaip pertvarkyti komisiją. Pasak politologo, partijų atstovų delegavimas esą perdėm politizuoja šią instituciją.
„Pradinė idėja, kada politinės partijos tarsi turėjo kontroliuoti viena kitą, dabar nebeturi tokios didelės prasmės, lyginant su poreikiu, kad VRK tiesiog dirbtų efektyviai ir būtų kiek įmanoma neutralesnė bet kurios partijos atžvilgiu. <...> Jeigu iš tikrųjų VRK nariai būtų skiriami ne politinių partijų, bet kitų institucijų, t.y. visų pirma ir teisingumo institucijų, ir kitų nešališkų, nepolitinių institucijų, tai galbūt tai padėtų sumažinti įtampas, kurios dabar kyla būtent dėl šios institucijos politizavimo“, – sako politologas.
Jo žodžiais, pagrindinis klausimas – kas turėtų teisę skirti tuo narius, kad institucija netaptų pavaldi valdančiajai daugumai.
„Seimo skyrimas tikrai neturėtų būti dominuojantis, ir kaip tik Seimui galbūt derėtų palikti ganėtinai nedidelę teisę skirti tuos narius, gal iki trijų. Taip tas dominavimas valdančiosios daugumos nebūtų akivaizdus“, – mano T.Janeliūnas.
VRK cenzūra užsiiminėjo ne partijų atstovai
LRT.lt primena, kad 2016 metais VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyrius, kurio vedėja buvo Lina Petronienė, pasiūlė LRT.lt publikaciją „Sociologas: „S. Skvernelis – kaip aktorius L. de Funesas“ pripažinti paslėpta politine reklama.
Straipsnis, kuriame analitikai tiesiog aptarė visuomenės nuomonės rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ naujausios apklausos duomenis bei svarstė, kas lėmė „valstiečių“ ir Sauliaus Skvernelio reitingų augimą pavasarį, VRK darbo grupei pasirodė esantis „politinė reklama, paskleista Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos interesais“.
Darbo grupė pasiūlė spręsti dėl informacijos skleidėjo administracinės atsakomybės.
Prieš tokią poziciją sukilo komunikacijos ekspertai, politikos apžvalgininkai, politologai, net kai kurie VRK nariai teigdami, kad toks raštas yra žodžio laisvės varžymas, o tekste nėra jokių objektyvių politinės reklamos požymių.
„Manau, kad VRK „nudebilėjo“, nerandu kito žodžio, nors ir negražiai skamba. Bet kurioje valstybėje iki paskutinės rinkimų akimirkos galima svarstyti, kas laimės, kas bus premjeras, kas bus ministras, kokia bus koalicija“, – tada stebėjosi politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka.
VRK didžiule balsų persvara tada atmetė siūlymą pripažinti LRT.lt straipsnį politine reklama. Tačiau LRT.lt redakcijos vadovai ir straipsnio autorius buvo priversti gaišti valandų valandas, iš pradžių siųsdami komisijai reikalaujamus raštus, o paskui ir iškviesti aiškintis į VRK posėdį.
Viešojoje erdvėje tomis dienomis buvo svarstoma, kodėl taip neatsakingai švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai ir kodėl VRK užsiima cenzūra. LRT.lt primena, kad nei dėl LRT.lt straipsnio balsuojant susilaikiusi VRK narė Elena Masnevaitė, nei prie straipsnio priekabiavusi VRK darbuotoja L.Petronienė, kuriais kažin kas, kaip ji pati aiškino, „pasirodė“, nebuvo deleguotos politinių partijų.
D.Grybauskaitės siūlomos pataisos dėl vadinamosios VRK „depolitizacijos“ tokioms situacijoms neužkirstų kelio ir, vadinasi, sudarytų sąlygas toliau, kaip sako prezidentė, „kenkti mūsų jaunai demokratijai“.
LRT.lt primena, kad VRK sudaroma iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos ir prezidentės siūlomų teisininkų bei partijų, gavusių Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų.
