Niekas negali išlaikyti tokio skaidrumo standarto
Pasak G.Landsbergio, susiklosčiusi situacija yra rimta, nesusijusi tik su vienu asmeniu, kuris labiausiai linksniuojamas.
Jis sakė, kad yra stipriai nusiteikęs prieš linčo teismą, ragino į problemas valstybėje žiūrėti sistemiškai.
Dabar esą atrodo, kad vienas žmogus tapo problemų simboliu, nors taip nėra.
G.Landsbergis teigė, kad šioje situacijoje niekas negali išlaikyti tokio skaidrumo standarto, taip pat ir jis pats.
„Esu stipriai nusiteikęs prieš linčo teismą ir stengiuosi į problemas, kurios yra valstybėje, žiūrėti sistemiškai. Jeigu tai yra sisteminės problemos, aš keliu klausimą, kuris yra pagrindinis, ar tokį aukštą skaidrumo ir atskaitomybės standartą politinė Lietuvos sistema gali atlaikyt, ir aš tuo abejoju“, – kalbėjo G.Landsbergis.
Konservatorių lyderis pripažino, kad jis pats dirbdamas Europos Parlamente gavo reprezentacines išmokas, bet čekių taip pat neišsaugojo.
Politikas teigė, kad net sąskaita, į kurią buvo pervedamos lėšos, yra uždaryta, tad negalėtų pateikti net bankinių išrašų. Tačiau G.Landsbergis pabrėžė nemanąs, kad darė ką nors blogo, nes atsiskaitydavo pagal nustatytą tvarką, o kai atsisakė europarlamentaro mandato, nesulaukė jokių priekaištų dėl lėšų naudojimo.
Taip pat jis minėjo ir Seimo narius, prezidentą Gitaną Nausėdą ir jam keltus klausimus dėl rinkimų kampanijos finansavimo, deklaracijų nebuvimo, neatsakytą klausimą apie rinkimų skolas.
„Apžvelgus visą šitą sistemą iš tikrųjų man lieka atviras klausimas. Mes turime du pasirinkimus: mes galime apsiriboti linčo teismu, kaip kai kurie politologai siūlė, atleiskite vieną žmogų ir visuomenė nurims – toks ritualinis aukojimas turbūt, ar mes galime žiūrėti sistemiškai ir keisti sistemą – ir čia vien įstatymų pakeitimų neužtenka dėl to, kad klausimai liks“, – penktadienio rytą žurnalistams sakė G.Landsbergis.
Viena išeičių – „perkrauti politinę sistemą“
Jis mano, kad išspręsti šią problemą nėra jokio kito būdo, kaip tik visiškai perkrauti politinę sistemą.
Penktadienį bus rengiamas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumo posėdis.
„Netrukus, neatidėliotinai. Taip pat siūlysiu kviesti koalicijos pasitarimą – taip pat netrukus, negaliu dabar pasakyti tiksliai, kada, reikia suderinti, ir tartis, kokiu keliu mes toliau judame: ar mes sutarsime, kad mums užtenka ritualinių veiksmų, ar vis dėlto mes norime į sistemą žiūrėti atsakingai ir kad tai yra visų mūsų bendra atsakomybė, už kurią mes turime kartu prisiimti atsakomybę ir visas esamas problemas išspręsti“, – nurodė TS-LKD pirmininkas.
Prezidiume G.Landsbergis sakė siūlysiantis svarstyti kelis klausimus dėl bendros laikysenos: ir dėl galimo Vyriausybės pasitraukimo, ir dėl galimų išankstinių Seimo rinkimų.
„Manau, kad reikia spręsti ir dėl Vyriausybės pasitraukimo, ir galbūt dėl išankstinių Seimo rinkimų. Tai tokie būtų mano pasiūlymai. Kitu atveju mano traktavimas bus vienas: tiesiog mes turime ritualinį paaukojimą vieno žmogaus sistemoje, kurioje visi yra vienodai atsakingi – ir aš lygiai taip pat“, – minėjo jis.
Jis sakė, kad TS-LKD prezidiume gali būti priimtas sprendimas dėl Vyriausybės atsistatydinimo.
„Aš neatmetu jokio sprendimo. Aš tiesiog noriu kalbėti apie tai, kad aš, kaip asmuo, dalyvaujantis valstybės valdyme, negaliu paaiškinti ir pateisinti visuomenei, kodėl vienam asmeniui pasitraukus, situacija taptų skaidresnė, tuo tarpu, kai, negaliu dabar atsakyti tiksliai, du trečdaliai Seimo yra padarę absoliučiai lygiai tą patį.
Ir pasakyti, kad, jeigu, sakykime, premjerė patenkintų Jurgitos prašymą, kad mes toliau tęsime darbus lyg tai būtų tai, kas vadinama business as usual, arba įprastiniai reikalai. Manau, kad tai yra didesnė situacija, manau, tai yra kur kas didesnis reikalas. Dėl to, aš sakau, teiksiu prezidiumui svarstyti. Galbūt prezidiumas nuspręs, kad nereikia nieko daryti ir tai liks tiktai mano nuomone. Jeigu dar mano nuomonė šį tą reikštų, tai, matyt, ta diskusija bus išsamesnė“, – dėstė jis.
Ar premjerė Ingrida Šimonytė turėtų tenkinti J.Šiugždinienės atsistatydinimo pareiškimą, G.Landsbergio teigimu, turėtų atsakyti pati Vyriausybės vadovė.
-
Išmokų sėmimu iššvaistytas pasitikėjimo kreditas: ką Seimas darys, kad pažabotų vietos politikus?
-
Kaip vietos politikams atlyginama Latvijoje, Estijoje ir kitur?
-
Kauno tarybos ataskaitos: kam pinigus leido meras Visvaldas Matijošaitis ir jo sūnūs?
-
Arūnas Valinskas. Ministrė J.Šiugždinienė nekalta, nes vogė taip, kaip ir visi!
Kreipia akis į dar du ministrus
Visuomenininkui Andriui Tapinui pradėjus viešinti duomenis apie galimai neskaidriai savivaldybių tarybų narių leistus mokesčių mokėtojų pinigus, skirtus kompensacijoms už jų veiklą, kilo skandalas.
Skelbta, kad daugiau kaip pusantrų metų Kauno miesto savivaldybės taryboje dirbusi J.Šiugždinienė panaudojo 13,8 tūkst. eurų.
Tiek premjerė Ingrida Šimonytė, tiek J.Šiugždinienę delegavę konservatoriai nurodė pasitikintys kolege.
Apie tai ji pranešė po to, kai prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis, taip pat dirbęs Kauno miesto savivaldybės taryboje, paskelbė, kad dėl savivaldybių tarybų narių išlaidų skandalo palieka prezidentūrą.
Po to interviu LRT televizijos laidai „Dienos tema“ G.Nausėda pareiškė, kad klausimų dėl išlaidų dirbant Kauno savivaldoje sulaukusių J.Šiugždinienės, taip pat kultūros ir finansų ministrų liberalo Simono Kairio bei konservatorės Gintarės Skaistės atsistatydinimas būtų geriausias sprendimas Vyriausybei.
Kartu valstybės vadovas pareiškė, kad šis ministrų kabinetas turi dirbti toliau.
