Tai jis pareiškė pirmadienį Liuksemburge dalyvaudamas Europos Sąjungos Užsienio reikalų taryboje, kur su kolegomis aptarė situaciją Ukrainoje bei būtiną ES paramą, taip pat padėtį Artimuosiuose Rytuose ir Sudane.
Pasak Užsienio reikalų ministerijos, G.Landsbergis pabrėžė, kad Lietuva padeda Ukrainai atkurti energetikos sektoriaus funkcionalumą po pastarųjų Rusijos atakų prieš Ukrainos kritinę infrastruktūrą, tačiau tam, kad šios pastangos būtų tvarios, būtina kur kas geriau aprūpinti Ukrainą oro gynybos sistemomis.
„Lietuva remia Vokietijos iniciatyvą sustiprinti Ukrainos aprūpinimą oro gynybos sistemomis ir ragina kitas šalis aktyviau joje dalyvauti“, – teigiama pranešime.
„Rusija jaučiasi padrąsinta ir eskaluoja, imdamasi hibridinių kinetinių atakų planavimo, taip pat ir mūsų šalyse, – pastarieji sulaikymai Vokietijoje, Baltijos šalyse, Lenkijoje rodo, kad ateityje tokių pastangų bus vis daugiau, jos gali būti vis agresyvesnės“, – sakė G.Landsbergis, ragindamas stiprinti tarpusavio koordinaciją ir sankcijų spaudimą Rusijai, Baltarusijai, Iranui.
Anot jo, Rusija neturėtų būti taikomos išimtys dvejopo naudojimo ir pažangių technologijų prekėms, o atsižvelgiant į tai, kad „Lukašenkos režimas padeda Rusijai išvengti sankcijų“, būtina taip pat skubiai sustiprinti sankcijas ir Baltarusijai.
„Irano dronuose, kurie kasdien atakuoja Ukrainą ir kurie buvo naudojami vykdant beprecedentę tiesioginę ataką prieš Izraelį, vis dar randami vakarietiški komponentai; turime sustiprinti ir sankcijinį spaudimą balistinių raketų gamybos sektoriui ”, – sakė ministras.
Kaip skelbia URM, G.Landsbergis taip pat išreiškė susirūpinimą dėl Sakartvelo valdančiosios partijos atnaujintų pastangų priimti vadinamąjį „užsienio agentų“ įstatymą. Jis ragino Europos Komisiją pateikti Sakartvelo žingsnių įgyvendinant Europos Komisijos rekomendacijas vertinimą.
„Valstybė, kuri siekia tapti Europos Sąjungos nare, aktyviai nori derybų pradžios, aktyviai siekia kandidatės statuso suteikimo ir žengia kitus žingsnius – ji turi atsižvelgti ir į taisykles, ir į normas, priimtas toje organizacijoje, į kurią ji nori įstoti“, – teigė jis.
Užsienio reikalų taryba yra atsakinga už ES išorės veiksmus, kurie apima užsienio politiką, gynybą ir saugumą, prekybą, vystomąjį bendradarbiavimą ir humanitarinę pagalbą.
Ją sudaro visų ES valstybių narių užsienio reikalų ministrai, atsižvelgiant į darbotvarkę, posėdžiuose taip pat dalyvauja gynybos ministrai, už vystymąsi ir prekybą atsakingi vyriausybių nariai.
