Kalbos pradžioje G.Landsbergis paminėjo, kad šį vakarą NATO valstybių atstovai pradėjo nuo partizanų – miško brolių ir sesių, kovojusių su sovietais už Lietuvos laisvę 1940-1950-aisiais, dainų.
Jis sakė, kad tūkstančiai jų buvo kankinami ir nužudyti, dar šimtai tūkstančių lietuvių buvo ištremti į Sibirą ar Gulago stovyklas.
„Tačiau nepaisant sunkiai suvokiamos priespaudos, šie žmonės išsaugojo laisvės siekį per penkiasdešimt sovietinės okupacijos metų ir padėjo mums visiems atkurti tokią Lietuvą, kurią dabar matote prieš savo akis – išdidžią, laisvą, nepriklausomą ir taikią.
Ši laisvės ugnis toliau liepsnoja kiekvieno lietuvio širdyje. Ir kai Ukraina pasipriešina Rusijos terorui, kai baltarusiai atsisako nusilenkti niekingam diktatoriui, kai rožių ar skėčių jūros kviečia kovoti už demokratiją, mes girdime istorijos aidą ir prisimename pamoką, kurią išmokome geriausiai – kovoje už laisvę niekas negali būti paliktas vienas“, – pažymėjo užsienio reikalų ministras.
-
„Pasimatysime Krymo paplūdimio vakarėlyje“ – Ukrainos rėmėjų žinia NATO lyderiams Vilniuje
-
Tuščios gatvės ir vėliavų jūra: užsienio žurnalistus nustebino Vilnius
-
V.Zelenskis: atrodo, kad nėra pasirengimo pakviesti Ukrainą į NATO
-
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į lietuvių minią: Aš – namie!
Padėka Vokietijai
Susirinkusiems kolegoms NATO valstybių užsienio ir gynybos ministrams G.Landsbergis akcentavo, kad Lietuva atgimė, kai skambant „Permainų vėjo“ dainos akordams griuvo Berlyno siena, o mūsų kontinentas ir vėl pradėjo gyventi taikos viltimi.
Anot jo, praėjus trims dešimtmečiams po tos permainų akimirkos permainų vėjo dvelksmą pakeitė oro pavojaus sirenos, „The Scorpions“ pakeitė „Permainų vėjo“ žodžius, o Europą padalinusi siena ir vėl išaugo.
„Žemyne vėl siaučia karas, o mums tenka prisiminti gyvenimą Šaltojo karo sąlygomis. Rusijai pradėjus agresyvų karą prieš Ukrainą iš Vilniaus siunčiama žinia pasauliui yra aiški – privalome būti solidarūs ir stiprūs. Turime pasitelkti visas priemones – ginklus, šaudmenis, mokymus, žvalgybą, diplomatiją – ir padėti Ukrainai pasiekti galutinę pergalę.
Prieš mūsų akis formuojasi nauja Europos saugumo architektūra. Paremta stipresne nei bet kada NATO ir transatlantine partneryste. Su Suomija, su Švedija ir su Ukraina – lygiateise ir neatskiriama mūsų saugumo dalimi“, – vakarienėje Valdovų rūmuose kalbėjo užsienio reikalų ministras.
G.Landsbergio teigimu, mūsų saugumas – nuo Baltijos iki Juodosios jūros, nuo Atlanto iki Indijos ir Ramiojo vandenynų priklauso nuo taisyklėmis grįstos pasaulio tvarkos, kurią privalome ginti visi.
Vaizduotė nėra stipriausia Kremliaus pusė – režimas tiki tik tais dalykais, kuriuos mato.
„Todėl esame dėkingi Vokietijai už jos sprendimą nuolat Lietuvoje dislokuoti 4000 karių brigadą. Esame dėkingi visiems sąjungininkams, kurių kariai atvyksta saugoti NATO rytinių sienų ir nekantriai jų laukiame. Tik mūsų visų tvirtas atsakas gali atgrasyti Maskvos divizijas ir karo samdinius, besitelkiančius vos kelių valandų atstumu nuo Lietuvos.
Tik mūsų tvirtybė gali atgrasyti ir priešininkus kituose žemynuose, kurie tikisi, kad susigūšime kaskart susidūrę su ekonominiu spaudimu ar šantažu“, – dėstė jis.
Priminė G.W.Busho pažadą
G.Landsbergis aiškino, kad kuomet prieš 21 metus JAV prezidentas George'as W.Bushas tūkstančių prie Rotušės aikštės susitikusių žmonių akivaizdoje pakvietė Lietuvą į NATO, jis taip pat pažadėjo, kad Lietuvai baigėsi ilga baimės, netikrumo ir vienatvės naktis.
Jis pridūrė, kad, deja, vos keli miško broliai sulaukė šios akimirkos.
„Šiandien šie žodžiai yra labai reikalingi Ukrainai ir būtent nuo mūsų priklauso, ar po tamsios nakties išauš diena.
Negalime praleisti šios galimybės. Turime tai padaryti ne tik dėl ukrainiečių, bet ir dėl mūsų pačių“, – pažymėjo užsienio reikalų ministras.
