Jis sako jau turįs kelias kandidatūras, kurios galėtų mesti iššūkį rinkimuose į Vilniaus ar Kauno merus, tačiau kol kas pavardžių neatskleidžia. Konservatorių lyderis taip pat neatsisako idėjos keisti partijos pavadinimą. Apie tai – pokalbis su antrai kadencijai perrinktu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininku G.Landsbergiu.
– Pone Landsbergi, daug kas kalbėjo, kad prireiks antrojo rinkimų turo, jūsų konkurentai į partijos pirmininko postą buvo ne patys silpniausi, tačiau jūs jau pirmajame rinkimų ture surinkote 62 procentus balsų. Kaip pats tai vertinate? Ką tuo norėjo jums pasakyti partiečiai?
– Jie atsakė į pagrindinius klausimus, kuriuos buvau uždavęs. Jie atsakė, kaip vertina pastaruosius dvejus atsinaujinimo metus, Seimo rinkimų rezultatus, nėjimą į koaliciją ir ar pritaria tolimesnei krypčiai. Norint tęsti darbus, pastarasis klausimas svarbiausias – ar toliau atsinaujiname, ar tampame atviresni, ar siekiame apjungti miestą ir regionus, ar norime sutaikyti dvi puses, kurios yra mūsų partijoje.
– Ar jūs pats tikėjotės, kad jūsų konkurentai, pavyzdžiui, labai aiškus vertybinis oponentas Paulius Saudargas, negaus nė penktadalio partijos narių palaikymo?
– Tikrai nesitikėjau, tą pripažįstu labai nuoširdžiai. Ir debatų, ir diskusijų metu atrodė, kad yra kelios išsiskiriančios nuomonės. Buvau pasiruošęs pasitikrinti ir tikrai nebuvo aišku, kuo tai baigsis. Dabar jau aišku, kad partija mane palaiko ir yra gana vieninga.
– Ar nematote grėsmės, kad rinkimų rezultatai taip paveiks jūsų oponentus, kad jie galvos apie skyrybas su partija?
– Tikiuosi, kad ne. Visi trys kandidatai buvo pasakę, kad mato tolimesnį darbą bendrai. Žinoma, reikės diskutuoti, kaip tai vyks – kokiuose projektuose ar pozicijose. Tačiau neabejoju, kad rasime būdą, kaip dirbti ir suvienyti idėjas bei skirtingas pozicijas. Jos visos yra naudingos stipriai Lietuvos dešinei. Palaikau P.Saudargo mintį, kad reikia atsigręžti į regionus ir dirbti su žmonėmis, kurių kol kas dar nesame pasiekę. Pritariu Žygimanto Pavilionio minčiai, kad turime dirbti su iš Lietuvos išvažiavusiais emigrantais, bandyti juos grąžinti. Taip pat man priimtinos Mykolo Majausko idėjos dėl socialinio jautrumo, smurto prieš vaikus stabdymo ir panašiai. Visi šie dalykai tikrai gali rasti vietą mūsų atsinaujinusioje partijoje.
– Partiečių palaikymas – dar vienas argumentas jums toliau kalbėti apie partijos pavadinimo keitimą, nes panašu, kad LKD (Lietuvos krikščionys demokratai) yra 19 ir gal dar 12 procentų?
– Manau, kad LKD yra svarbios raidės mūsų bendruomenėje. Dvasiškai aš niekada nesakiau, kad reikia kažkaip ignoruoti ar atmesti tą bendruomenę, kuri prie mūsų prisijungė ir labai daug davė. Tačiau nuolatinis supriešinimas, eskalavimas, kad mes esame dvi grupės, besivaržančios, kuri bus pirmesnė, nėra sveikas ir naudingas mūsų bendruomenei.
– Jūs apsisprendėte, kad partijos pavadinimas turėtų būti Tėvynės sąjunga ir taškas?
– Ne kartą sakiau, kad tai nėra pirmininko prerogatyva. Jei toks siūlymas kiltų iš apačios, iš mūsų partiečių partijos suvažiavime, aš tokį siūlymą palaikyčiau. Bet nebūsiu tas, kuris inicijuos.
– Turint 5 539 balsus surasti vieną, kuris tai pasiūlys suvažiavime, turbūt nebus jums problema?
– Aš šią idėją pristačiau prieš rinkimus kalbėdamas su žmonėmis. Palaikymo buvo daug. Kita vertus, suprantu, kad tai labai jautrus klausimas, kad bendruomenėje vis dar yra dvi grupės. Todėl palieku spręsti žmonėms. Jei matysime, kad dauguma šį siūlymą palaikytų, galbūt pokyčiai įvyktų greitai.
– Lietuvoje dvejus metus nebus jokių rinkimų. Pirmieji bus savivaldos rinkimai. Ar jūs jau turite numatęs žmones, kurie galėtų mesti deramą iššūkį kovojant dėl Vilniaus ir Kauno merų postų?
– Yra kelios kandidatūros, kurių atskleisti negaliu, nes dar per anksti ir gali pakenkti tiems žmonėms. Jau esame pradėję pokalbius, nes neturime laiko ir prabangos pradėti ruoštis rinkimams likus pusmečiui ar keliems mėnesiams iki jų. Didelė problema, kad ne visi galimi kandidatai gali apsispręsti taip greitai.
– Kalbate su nepartiniais žmonėmis?
– Ir su nepartiniais.
– Kurie galėtų kandidatuoti Vilniuje? Ar Kaune?
– Neatskleisiu. Noriu pabrėžti, kad matau tokią Tėvynės sąjungos ateitį, kad ne visur turime turėti savo kandidatus. Jau baigėsi laikas, kad tinkamiausiais kandidatais gali būti tik tie, kurie užaugo iš pačios partijos apačios. Ingridos Šimonytės pavyzdys tai puikiai parodė. Ji laimėjo Seimo rinkimus jau pirmajame ture, nors nėra mūsų partietė. Manau, kad tikrai galime rasti žmonių, kurie yra žinomi regione ir laiko save dešiniaisiais.
– Paminėjote vienintelę Ingridos Šimonytės pavardę. Suprantu, kad tai politikė, kuriai, kalbant apie ateitį, siūloma viskas. Viena partijos dalis, galbūt ir jūs, ją matote Vilniaus mero pozicijoje, kiti – kaip galimą Lietuvos prezidentę. Panašu, kad ji pati savęs kol kas niekur neprojektuoja. Keista situacija?
– Laiko dar yra. Negalima kandidato priversti būti kandidatu. Žmogus turi būti pats apsisprendęs.
– Būtų keista priversti žmogų tapti Lietuvos Respublikos prezidentu?
– Aš taip pat taip manau. Kai kurie kandidatai jaučiasi taip, lyg kas nors juos varu varo. Jei žmogus jaučiasi pribrendęs, jaučia ne atsakomybės naštą bet atsakomybės dovaną, tada kur kas lengviau. Kol kas nesileidžiu į spekuliacijas, dar yra laiko. Bet pokalbiai vyksta.
– Gali būti, kad viešai mes dar neištarėme būsimo prezidento pavardės, bet partijos apie tai jau galvoja, nes tai labai svarbu visai politinei sistemai. Jūs pats iš galimų kandidatų, kurie minimi viešai – pavyzdžiui, ambasadoriumi Vygaudu Ušacku, I.Šimonyte, kurią debatuose minėjo M.Majauskas, Ž. Pavilioniu ar kitais – esate kalbėjęs apie jų galimą kandidatavimą ir Tėvynės sąjungos palaikymą?
– Esu kalbėjęs apie principą. Tikiuosi, kad partijos suvažiavime pasitvirtinsime naują tvarką, kuri reglamentuos, kokiu būdu partija atrinks kandidatą nuo Tėvynės sąjungos. Siūlysiu atvirus rinkimus. Taip yra JAV, Prancūzijoje, kai balsuoja ne tik partijos nariai, bet ir jos palaikytojai. Pasiūliau atviros partijos idėją, kai trinamos ribos, kur yra partija, o kur yra žmonės, kuriems rūpi partijos kryptis. Manau, kad turime eiti ta kryptimi ir vienas būdų yra kviesti nepartinius žmones balsuoti tokiuose rinkimuose.
– Tačiau tai panaikina galimybę partijai elgtis taip, kaip iki šiol keliuose rinkimuose. Tada ji nekėlė savo kandidato ir rėmė nepriklausomą kandidatą. Tokios galimybės partija netektų?
– Nebūtinai. Nepriklausomas kandidatas galėtų kreiptis į partiją prašydamas paramos, nes partija – tai balsai, finansinė parama ir kiti dalykai. Toks žmogus taip pat gali dalyvauti atviruose rinkimuose net nebūdamas partijos narys ar numanomas kandidatas.
– Kitaip tariant, norite priversti politiką, kuris prezidento rinkimuose bus keliamas partijos kandidatu ar naudosis partijos populiarumu, vardu, kad šis praeitų visą tą kelią. Kito varianto nebūtų?
– Ne, nebūtų. Žinoma, jei tokią tvarką patvirtins suvažiavimas.
– Dabar turite balsų daugumą, akivaizdu, kad jūsų idėjoms partija pritars?
– Labai tikiuosi. Manau, kad tai partijos ateities klausimas. Dabar kalbame apie prezidento rinkimus, bet manau, kad tokiu pačiu principu galėtume atrinkti kandidatus vienmandatėse apygardose rinkimuose į Seimą. Gali būti, kad atviruose rinkimuose bus renkamas ir partijos pirmininkas. Rinkimuose į Seimą sulaukėme 300 tūkst. piliečių paramos, galbūt ne visi jie norės dalyvauti atrenkant kandidatą, bet manau, kad tikrai didelis būrys žmonių norės tarti savo žodį. Manau, jau pribrendome Lietuvoje žengti žingsnį, kurį jau yra žengusios kai kurios Vakarų Europos šalys.
– Kokius esminius pakeitimus jūs norėtumėte padaryti partijoje?
– Norime stiprinti skyrius, atrasti naujus lyderius ir atnaujinti skyrius naujais žmonėmis. Norime mažinti barjerus, kurie riboja žmonių priėmimą į skyrius. Dabar reikia dviejų rekomendacijų norint tapti partijos nariu. Manau, kad tokia tvarka ydinga, ją reikia keisti, nes žmonės negali tapti partijos nariais dėl formalių apribojimų. Mano vizija, kad Tėvynės sąjunga taps kompromisu grįsta partija. Per rinkimus buvo kalbėta, kad turime išsigryninti, kalbėti tik krikdemų ar nuosaikesniu balsu. Aš manau, kad mūsų kelias – kompromisų kelias. Manau, jis teisingas. Tai įrodėme vieningai balsuodami dėl vaiko teisių pagrindų įstatymo.
– Kai kurie jūsų partijos ir frakcijos nariai, kurie anksčiau pasisakydavo už tai, kad vaiką reikia mylėti kaip dūšią ir krėsti kaip grūšią, dabar taip nutildyti, kad netgi bijo apie tai kalbėti. Ar su jais buvo rimtai kalbėta?
– Kaip grūšios nekrėtėme, bet radome kompromisus.
– Kompromisas – kad tylėtų dėl vaikų auklėjimo?
– Suprantu, kad žmonės turi savo nuomonę ir nuostatas, tačiau aš nebijau išsakyti ir savo nuostatas. Susitinkame pusiaukelėje – kartais arčiau mano pozicijų, kartais man tenka ir teks nusileisti. Esminė nuostata, kad Tėvynės sąjungoje mes nebeliksime prie savo startinių pozicijų, suprasime, kad turime artėti prie vidurio. To vidurio visiems ir linkiu.
