2023 10 18 /15:40

G.Landsbergis: paramos partnerystei pirmiausia reikėtų ieškoti tarp socdemų, liberalų

Partnerystės įteisinimo siekianti Laisvės partija paramos pirmiausia turėtų ieškoti ne tarp konservatorių, o tarp partijų, kurios šį klausimą turi savo programoje – socialdemokratų ir liberalų, sako Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Irmanto Gelūno / BNS nuotr.
Aušrinė Armonaitė, Gabrielius Landsbergis ir Ingrida Šimonytė

Taip jis kalbėjo po to, kai portalas „Delfi“ anksčiau šią savaitę cituodamas šaltinius pranešė, jog valdančiosios Laisvės partijos atstovai ragina vadovybę didinti spaudimą koalicijos partneriams šiuo klausimu ir blokuoti jų iniciatyvas, jeigu šie neužtikrins paramos partnerystės įstatymui.

„Man yra apmaudu, kad Tėvynės sąjunga, kuri neturi savo programoje šitų nuostatų, surenka beveik 40 balsų, gal netgi truputėlį daugiau, tuo tarpu partijos, kurios turi tai savo programoje, labai lengvai gali pasakyti „mums neišeina balsuoti“, – žurnalistams trečiadienį sakė G.Landsbergis.

„Tai man atrodo, kad pirmiausia reiktų kalbėtis su socialdemokratais, todėl, kad jie ne pirmus metus turi šitas nuostatas savo programoje. Jų programą rašo žmonės, kurie labai aktyviai gina šiuos klausimus ir be abejonės yra suinteresuoti šitų klausimų priėmimu. Ir aš dėl to manau, kad tai yra natūralu pirmiausia klausti jų, kiek balsų jūs šiandien duotumėt“, – tvirtino ministras.

Laisvės partijos vadovė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad būtų keista esant valdančiojoje koalicijoje remtis ne į partnerius, o ieškoti sąjungininkų opozicijoje.

„Jeigu Tėvynės sąjunga duotų 40 balsų „už“, kaip teigia G.Landsbergis, įstatymas jau būtų priimtas, bet Tėvynės sąjungos yra 32 balsai, kas reiškia, kad ir toliau reikia tiek Tėvynės sąjungos pastangų, tiek Liberalų sąjūdžio. Būnant valdančiojoje koalicijoje prašytis balsų opozicijoje? Tai siūlant tarsi bandoma kratytis atsakomybės, kurią partneriai patys prisiėmė“, – BNS sakė A. Armonaitė.

Komentuodama paskelbtus raginimus didinti koalicijos partneriams spaudimą dėl civilinės sąjungos įteisinimo ir šiems neparėmus projekto boikotuoti jų iniciatyvas, A. Armonaitė teigė, kad „visi politiniame spektre esantys instrumentai galimi“.

„Politikai yra reikalingi tam, kad jie priiminėtų sprendimus, kad siektų pokyčių, ir tai yra svarbiausia. Kalbant apie civilinę sąjungą, yra svarbu ją priimti, kalbant apie nekilnojamo turto mokestį, yra svarbu nepakrauti žmonių naujais mokesčiais ekonominio neapibrėžtumo sąlygomis. Šiandien visi politiniame spektre esantys instrumentai yra galimi, aš vis dar tikiu, kad valdančioji koalicija turi jėgų priimti civilinę sąjungą, aš matau rezervų Tėvynės sąjungoje, matau rezervų Liberalų sąjūdyje, tik reikia daugiau pastangų“, – kalbėjo Laisvės partijos pirmininkė.

Savo ruožtu valdančiojo Liberalų sąjūdžio vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako neabejojanti, kad Laisvės partijos vidiniai susirašinėjimai į viešumą nutekinti sąmoningai. Raginimai spausti partnerius, jos nuomone, rodo įtampas ne koalicijoje, o būtent Laisvės partijoje, šiai nesisekant tesėti rinkėjams duotų pažadų.

„Sprendimas nutekinti vidinį partijos dokumentą sako daugiau ne apie santykius koalicijoje, o apie įtampas pačioje Laisvės partijoje. Aš net neabejoju, kad tai sąmoningas veiksmas, bet jis yra reakcija į įtampas partijoje. Matydami, kad dosniai dalinti pažadai ir tų pažadų nepavyksta ištesėti, matyt, ieško kaltų išorėje, bet nemato savo atsakomybės. Žmogiškai tai galima suprasti, o politiškai tai nėra labai brandu“, – Žinių radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.

Seimas gegužę po svarstymo kelių balsų persvara yra pritaręs Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuriuo būtų įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė. Už projektą balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo 52 ir susilaikė trys parlamentarai. Dar liko paskutinis balsavimas dėl įstatymo priėmimo.

Už partnerystės įteisinimą tuomet vienbalsiai buvo valdančioji Laisvės frakcija, Liberalų sąjūdžio atstovai, išskyrus du „prieš“ balsavusius šios frakcijos narius, taip pat didžioji dalis valdančiųjų konservatorių, didesnė dalis opozicinių socialdemokratų.

G.Landsbergis pabrėžė, kad dalis jo partijos kolegų „yra įtikinti balsuoti labai sudėtingai“.

„Jie nebuvo išrinkti su tokiom nuostatom, kokias jie palaikė. Diskusijos, argumentacijos, dar vienos diskusijos – žmonės sutiko balsuoti, jie patikėjo, kad to reikia“, – sakė konservatorių lyderis.

Jis pabrėžė, kad jeigu šį klausimą palaikytų ir Liberalų sąjūdis, turintis jį savo programoje, balsų Seime užtektų. Tuo metu TS-LKD yra Krikščionių demokratų flangas, kuris, pasak G.Landsbergio, „turi labai stiprias nuostatas, niekada nesudarė įspūdžio, kad jie turėtų jas kitokias“.

G.Landsbergis taip pat teigė, kad užuominos nepalaikyti jo kandidatūros į Europos Komisiją yra niekuo nepagrįstos, nes konservatoriai dėl šio klausimo dar nėra pradėję diskusijų su partneriais, o jis pats neapsisprendęs, ar kandidatuotų.

Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.

Civilinės sąjungos įstatymo projektas numato, kad ją sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis