Po susitikimo su trijų Seimo frakcijų – Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP), TS-LKD ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) – nariais S.Skvernelis teigė esantis ramus.
„Tikrai neagituoju, neprašau, kad balsuotų. Prašau, gal keistai skamba: balsuokite pagal savo įsitikinimus ir sąžinę. Kad nebūtų taip, jog mes kaip ir norėtumėme, bet politiškai nusprendėme, kad gal ne. Aš manau, kad Seimo nariai turėtų – ir tai labai svarbu man žinoti – jeigu būtų slaptas balsavimas galimas, aš būčiau net ir už tai, kad ir slaptai balsuotumėme“, – kalbėjo laikinasis premjeras.
Kartu S.Skvernelis tikino neabejojantis jį į premjerus delegavusių „valstiečių“ palaikymu.
S.Skvernelis akcentavo, kad situacija Seime tokia, kad valdantieji ir opozicija turi panašų skaičių narių. Anot jo, jeigu bus platus politinis palaikymas, būtina apsispręsti dėl esminių darbų, kuriuos dar galima padaryti per likusius pusantrų kadencijos metų.
Laikinasis premjeras minėjo, kad opozicijos palaikymo reikės, pavyzdžiui, priimant kitų metų valstybės biudžetą.
Žiūrės, kaip baigsis paieškos
S.Skvernelis aiškino, kad su G.Nausėda jau kalbasi apie galimus kandidatus į ministrus.
S.Skvernelis nesiėmė spręsti, ką būtų galima pasiūlyti „tvarkiečiams“, jeigu būtų nutarta nekeisti krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio.
„Šiandien tokią situaciją turime. Kol kas išeities iš jos aš nematau. Žiūrėsime, kaip baigsis ten tos paieškos“, – Seime žurnalistams sakė laikinasis premjeras.
Šiandien tokią situaciją turime. Kol kas išeities iš jos aš nematau. Žiūrėsime, kaip baigsis ten tos paieškos.
S.Skvernelio teigimu, norisi, kad krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrais būtų tie žmonės, kurie galėtų padėti komfortabiliai bei užtikrintai jaustis prezidentui. Jis mano, kad su G.Nausėda ras bendrus sprendimus.
Užsimena apie galimus bendrus darbus
Su S.Skverneliu Seimo TS-LKD frakcijos nariai bendravo uždarame posėdyje.
G.Landsbergio teigimu, konservatorių pokalbis su S.Skverneliu buvo nuoširdus ir šiltas. „Netgi draugiškas, pasakyčiau“, – pridūrė jis.
Pasak G.Landsbergio, su laikinuoju premjeru pasikalbėta visais klausimais, kurie rūpėjo Seimo konservatoriams. „Aš sakyčiau, kad išgirdome visus atsakymus, kurių norėjome“, – kalbėjo Seimo TS-LKD seniūnas.
Klausiamas, ar konservatoriai rems S.Skvernelio kandidatūrą, G.Landsbergis kartojo, kad parama jam pirmiausia turi ateiti iš valdančiosios daugumos.
„Bet kai kurios mintys premjero irgi yra įdomios, suteikiančios pamąstymų ateičiai apie galbūt kokius nors sąlyčio taškus“, – komentavo jis.
Kai kurios mintys premjero irgi yra įdomios, suteikiančios pamąstymų ateičiai apie galbūt kokius nors sąlyčio taškus.
Kalbėdamas apie sąlyčio taškus, G.Landsbergis sakė, kad mintyje turi kokius nors galimus ateities darbus, pertvarkų, kurių dar reikėtų.
„Nuskamba tokios formuluotės, kad jeigu vieni ar kiti nesulaukė palaikymo koalicijoje ar buvusioje koalicijoje, galbūt – ateityje, tai tokių taškų ieškoti ir ateityje daugiau tarp platesnio būrio partijų. Mes esame tą darę anksčiau, sakykime, su urėdijomis. Tai tą galima būtų mėginti, galvoti kažką ateityje daryti“, – sakė konservatorių lyderis.
G.Landsbergis tikino, kad balsuodamas dėl S.Skvernelio kandidatūros į premjerus jis susilaikys.
Klausiamas, ar iš S.Skvernelio išgirdo atsakymus dėl kandidatų į ministrus, G.Landsbergis aiškino: „Turbūt tik tai, kas daugiausia viešojoje erdvėje skambėjo, kad vieni ministrai turėtų tęsti darbą – tokia yra ir prezidento pozicija, kad ypatingai krašto apsaugos ministras turėtų tęsti darbus. Bet aš geriau palikčiau pačiam premjerui komentuoti šiuos klausimus.“
G.Paluckas: netrukdysime paskirti premjerą
Po pokalbio su konservatoriais S.Skvernelis lankėsi Seimo LSDP frakcijoje.
Po susitikimo partijos pirmininkas Gintautas Paluckas aiškino, kad socialdemokratai tikrai netrukdys valdantiesiems iš naujo paskirti premjerą ir patvirtinti Vyriausybės programą, iš naujo suformuoti ministrų kabinetą.
Vis dėlto G.Paluckas akcentavo, kad atsakinėdamas į Seimo LSDP frakcijos atstovų klausimus S.Skvernelis pateikė nedaug atsakymų.
„Pirmas dalykas, panašu, kad nei premjeras, nei Vyriausybė neturi plano, kaip pasiekti tą didesnį prezidento minimą biudžeto perskirstymo lygį, lyginant su bendruoju vidaus produktu. Tai yra labai svarbu, nes nuo to atsispiriant galimos arba negalimos visos kitos socialinės ar gerovės valstybės programos ir priemonės. Tai, aš manau, yra didelė problema“, – komentavo G.Paluckas.
Jis pabrėžė, kad, nors rytinėje kalboje S.Skvernelis pamėgino įvardyti kai kurias savo klaidas, pokyčių esą tikrai nenusimato.
„Mes kalbėjome ir apie galiojančius, egzistuojančius susitarimus su medikų bendruomene dėl darbo užmokesčio kėlimo 2020 metais iki trijų vidutinių darbo užmokesčių gydytojams ir 1,5 – slaugytojams. Šitie skaičiai, panašu, kad nebus pasiekti pagal medikų bendruomenės lūkesčius. Tuo metu Vyriausybė kūrybiškai pritaikys tam tikras skaičiavimo metodikas, 2016 ar 2017 metų vidutinio darbo užmokesčio bazę ims ir panašiai. Taip kad, nors ryte premjeras skambėjo kaip pripažįstantis savo klaidas, tačiau pokyčių mes tikrai nematome“, – pažymėjo G.Paluckas.
Klausiamas, kodėl, nepaisant viso to, Seimo LSDP frakcija netrukdys S.Skverneliui dirbti, G.Paluckas tikino, kad yra labai konkreti priežastis.
„Jeigu šis premjeras nebūtų paskirtas, panašu, kad būtų koalicijos griūtis ir tikrai grėstų priešlaikiniai rinkimai. Priešlaikiniai rinkimai šiuo metu tikrai yra netikslingi, nes įvestų šalį į dar didesnę sumaištį. Aš manau, jog premjeras ir valdantieji turi prisiimti atsakomybę už visą laikotarpį – ketverius metus, nes rinkėjai jiems patikėjo tą pasitikėjimo mandatą“, – aiškino LSDP pirmininkas.
Socialdarbiečiai neturi abejonių
Pirmieji į posėdį S.Skvernelį pasikvietė koalicijos partneriai „socialdarbiečiai“.
Frakcijos seniūnas Andrius Palionis teigė, kad Seimo nariams abejonių dėl to, ar S.Skvernelis galėtų tęsti pareigas, nekilo. „Pas mus ne“, – teigė jis.
Posėdžio metu, anot A.Palionio, frakcijos nariai su laikinai pareigas einančiu premjeru aptarė tolimesnį Vyriausybės darbą, kitų metų biudžeto projektą, socialinius klausimus.
„Esmė pagrindinė buvo – dėl socialinės atskirties mažinimo – yra iniciatyvos ir Seime, ir iš mūsų koalicijos partnerių užregistruoti projektai. Dėl darbo grupių bendrų su Vyriausybe [...]“, – komentavo Seimo narys.
Esmė pagrindinė buvo – dėl socialinės atskirties mažinimo – yra iniciatyvos ir Seime, ir iš mūsų koalicijos partnerių užregistruoti projektai.
Grąžino įgaliojimus
S.Skvernelis Vyriausybės įgaliojimus G.Nausėdai grąžino penktadienį, prezidento inauguracijos dieną.
Įstatymas numato, kad ministrų kabinetui grąžinus įgaliojimus išrinktam prezidentui, jis per 15 dienų turi teikti Seimui svarstyti įgaliojimus grąžinusios Vyriausybės ministro pirmininko kandidatūrą.
Kai Seimas jai pritaria ir prezidentas paskiria ministrą pirmininką, jei ministro pirmininko pateiktoje ir prezidento patvirtintoje Vyriausybėje nepasikeitė daugiau nei pusė iki įgaliojimų grąžinimo dirbusių ministrų, Vyriausybė iš naujo gauna įgaliojimus veikti pagal Seimo anksčiau patvirtintą programą.
Jeigu S.Skvernelio Vyriausybėje keistųsi bent du ministrai, iš viso jų būtų pasikeitę daugiau kaip pusė. Tai reikštų, kad Seime reikėtų rengti balsavimą dėl Vyriausybės programos.
