„Matome, jog daugelis valstybių, kuriose pastaruoju metu vyko rinkimai, patyrė įvairių bandymų elektroninėmis priemonėmis paveikti rinkimų rezultatus. Ryškiausias, ko gero, Jungtinių Amerikos Valstijų atvejis, kur galimą Rusijos įtaką naudojant įvairius instrumentus internete, ypač netikras naujienas, šiuo metu tiria valstybės institucijos, – pranešime žiniasklaidai cituojamas G.Landsbergis. – Vėl atverdami diskusijoms klausimą apie internetinio balsavimo įteisinimą, turime būti pasvėrę visas grėsmes ir kitų šalių patirtis, todėl teiraujamės ministrų, koks vertinimas buvo atliktas Vyriausybėje derinant šį įstatymo projektą.“
Politikas ministrų klausia:
- jei rinkimų metu įvyktų kibernetinio saugumo incidentas, ar negalėtų būti keliamas klausimas dėl tokio balsavimo duomenų patikimumo, balsavusiųjų duomenų apsaugos ir balsavimo pasirinkimo atskleidimo?
- primenant, jog prieš metus paviešinus Kibernetinio saugumo ataskaitą buvo konstatuota, jog tuo metu Lietuvoje kibernetinio saugumo brandos lygis buvo žemas, teiraujamasi, ar per šiuos metus situacija Lietuvos kibernetinio saugumo lygiu pasikeitė taip dramatiškai, jog būtų laikas pradėti diskusiją apie internetinio balsavimo įteisinimą iki 2020 m.?
- kadangi Lietuvoje vis dar pasitaiko balsų pirkimo atvejų, ar ministrai gali užtikrinti elektroninio balsavimo slaptumą? Ar atlikta išsami pasekmių analizė šiuo klausimu, turint omenyje ir pastarųjų rinkimų Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitose šalyse patirtį, ypač tuos atvejus, kai šių rinkimų baigtį bandė paveikti kitos valstybės, naudodamos kibernetines poveikio priemones?
Kreipdamasis į E.Misiūną ir R.Karoblį G.Landsbergis pažymi, kad trečiadienio Vyriausybės posėdžio metu, kai buvo svarstomas projekto, duosiančio pradžią balsavimo internetu sistemos sukūrimui, klausimas, pastebėjimų dėl jo netinkamumo nebuvo.
„Tačiau kitą dieną vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas viešojoje erdvėje išsakė skeptišką nuomonę dėl balsavimo internetu, ypač – dėl saugumo užtikrinimo. Kilus kibernetinio saugumo incidentui, Krašto apsaugos bei Vidaus reikalų ministerijos bus pirmos, kurios turės reaguoti į susidariusią padėtį“, – tikina Seimo narys.
„Turime tikrai daug pavyzdžių ir tyrimų jau atliktų, kokį poveikį padarė tam tikriems rinkimams kai kurios valstybės, tai aš manau, kol nėra galimybės užtikrinti 100 proc. rinkimų teisėtumo ir balsų skaičiavimo objektyvumo, turime tradicinį, puikiai garantuotą, organizuotą balsavimą pažymint lapelyje, už ką tu nori atsiduoti savo balsą“, – Žinių radijui sakė vidaus reikalų ministras.
Įstatymo projektu, kurį palaimino Vyriausybė, siūloma nustatyti pagrindinius balsavimo internetu principus, rinkėjo balso prioriteto, balso patikrinimo ir anuliavimo taisykles, balsavimo paslapties užtikrinimo principus, rinkėjo tapatybės nustatymo aspektus, balsavimo internetu informacinės sistemos funkcinius, saugumo ir audito reikalavimus.
Jeigu šiam įstatymo projektui pritars Seimas, Teisingumo ministerija parengs atskirų – Seimo, savivaldybių, prezidento rinkimų – įstatymų pataisas, kuriose būtų įteisintas elektroninis balsavimas.
Balsavimo internetu informacinę sistemą norima įdiegti iki 2019 metų liepos, tad planuojama, kad balsuoti internetu piliečiai galėtų 2020 metų spalio mėnesį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.
Iki šiol Seimui teikti projektai dėl balsavimo internetu įteisinimo sėkmės nesulaukė.
