„Rusijos naratyvas yra tiesiog jos karo prieš Vakarus dalis: pasirinkti taikinį, bandyti mobilizuoti savo visuomenę“, – žurnalistams Seime antradienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Rusija pirmadienį pareikalavo, kad Lietuva nutrauktų dalies prekių tranzito geležinkeliais į Karaliaučiaus sritį draudimą.
Savo ruožtu Vilnius atkirto vienašališkų ribojimų neįvedęs ir pabrėžė, jog ribojimus numato Europos Sąjungos sankcijos. Tokią poziciją pirmadienį vakare išsakė ir Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis Josepas Borrellis.
Lietuva taip pat nurodo, kad sausumos tranzitas tarp Kaliningrado ir Rusijos nėra sustabdytas, toliau vyksta tiek keleivių, tiek nesankcionuotų prekių pervežimas.
„Iš mūsų perspektyvos tai yra teisės taikymas. Jei yra teisės aktas, yra jo išaiškinimas – jis nepalieka plačios erdvės interpretacijai, jis privalo būti taikomas“, – sakė G.Landsbergis.
Lietuvos muitinės duomenimis, kovo 15-ąją priimtame ketvirtajame ES sankcijų pakete įvesti ribojimai rusiškam plienui ir kitų juodųjų metalų produktams.
Dėl sustojusio tranzito Rusija grasina Lietuva atsakyti „atitinkamomis priemonėmis“. Vis dėlto G.Landsbergis teigia, kad Rusija pirmiausia turėtų kreiptis į Europos Komisiją, siekdama gauti išaiškinimą dėl sankcijų.
„O jei išaiškinimai yra netinkami, tuomet kreiptis į Europos Teisingumo Teismą, kuris visus teisinius dokumentus išaiškina“, – kalbėjo jis.
Ministras teigė nesiimsiantis spekuliuoti, kokias atsakomąsias priemones Kremlius gali numatyti Lietuvai.
„Labai svarbu pasakyti iš mūsų pusės, kad esame teisės viršenybe besivadovaujanti pusė šitame ginče, mūsų sprendimai kyla iš teisės ir jos aiškinimo“, – nurodė G.Landsbergis.
