„(Tyrimas – BNS) mažai kelia pasitikėjimo, tiksliau, nekeliantis pasitikėjimo. Man atrodo, kad valstybė, kurią Lietuvos Seimas paskelbė teroristine, mažai turime poreikio analizuoti jų viešai skleidžiamą kokią nors informaciją. Dažniau – net priešingai, yra posakis, kuriuo aš kliaunuosi: jei kažką Kremlius patvirtino, reikia žiūrėti kiton pusėn“, – žurnalistams trečiadienį sakė G.Landsbergis.
Rusijos FSB saugumo tarnyba trečiadienį pranešė apie aštuonis sulaikytus įtariamuosius dėl kelių gyvybių pareikalavusio sprogimo ant tilto, jungiančio aneksuotą Krymą su Rusija.
FSB pareiškė, kad „teroristinį išpuolį“ suorganizavo Ukrainos slaptosios tarnybos, o sprogmenų gabenimą koordinavo agentas iš Kyjivo, o tarp įtariamųjų yra penki rusai ir „trys Ukrainos bei Armėnijos piliečiai“.
Po šeštadienio sprogimo ant Krymo tilto kilo didžiulis gaisras, žuvo trys žmonės, laikinai buvo sustabdytas automobilių ir traukinių eismas.
Ukraina neprisiėmė atsakomybės už sprogimą, o šalies karinė žvalgyba jos vadovui Kyrylo Budanovui Rusijos metamus kaltinimus suorganizavus sprogimą ant Krymo tilto pavadino „nesąmone“.
Krymo tiltas logistiškai yra labai svarbus Maskvai, siunčiančiai juo karių ir karinės įrangos karui Ukrainoje. Jis taip pat turi didžiulę simbolinę reikšmę; jį 2018 metais asmeniškai atidarė prezidentas Vladimiras Putinas.
Ukrainiečiai sprogimą sutiko kaip šventę. Sekmadienį Rusija dėl sprogimo apkaltino Kyjivą, o pirmadienį surengė raketų atakas visoje Ukrainoje, per kurias žuvo mažiausiai 19 žmonių ir daugiau kaip 100 sužeista.
V.Putinas pirmadienį pareiškė, kad Rusijos atsakas į bet kokius tolesnius Ukrainos išpuolius bus „griežtas“.
