Ketvirtadienį Seime žurnalistams G.Landsbergis pakomentavo, kaip vertina ir kaip suprato šalies vadovo žodžius. G.Nausėda kalboje Seimui paminėjo, jog opozicija neturėtų kritikuoti tik tam, kad kritikuotų. Opozicijos lyderis G.Landsbergis teigė sutinkantis su tokia nuomone.
„Aš manau, kad tai yra abstraktus pasakymas. Opozicija visada stengiasi kritikuoti ne dėl kritikos, o kritikuoti tai, kas matomai yra blogai – kad ir kur tai yra. Tai – demokratijos prievolė. Netgi Konstitucijoje įrašyta, kad tai – mūsų pamatas“, – dėstė jis, pridurdamas, kad opozicija siekia tikrinti valdžios siūlomus ar priimamus sprendimus.
Opozicija visada stengiasi kritikuoti ne dėl kritikos, o kritikuoti tai, kas matomai yra blogai.
Be opozicijos ir patikrinimo, pasak politiko, nebeliks demokratijos.
„Nebelikus demokratijos, mes nebetenkam laisvos valstybės. Deja, yra tokia kaina“, – teigė G.Landsbergis.
Vertindamas metinį G.Nausėdos pranešimą, jis darė prielaidą, kad prezidentas visiems politikams yra iškėlęs tam tikrus standartus, kurie esą – svarbūs visiems.
„Prezidentas savo kalboje skyrė nemaža laiko išvardinti ir priminti, kad jis yra aktyvus vidaus politikoje. Prezidentas be Seimo palaikymo aktyvus vidaus politikoje būti negali. Jis turi ieškoti kalbos, ir mano supratimu, tą kalbą randa. Galbūt lūkestis yra toks, kad mes sutiksime visais klausimais, šimtu procentų, bet pavyko rasti kompromisų, kai kurie sprendimai buvo pataisyti“, – kalbėjo opozicijos lyderis.
-
Gitanas Nausėda: gėdinga, kad aukšto rango valdžios pareigūnų politinės atsakomybės kartelę nuleidome iki visiško dugno
-
D.Grybauskaitė sako, kad prezidentas pirmuosius metus atlaikė, V.Adamkus palinkėjo nenuvilti tautos
-
S.Skvernelis prezidento žodžiuose teigia neišgirdęs nei kritikos, nei pagyrų Vyriausybei
-
Politologai prezidento metiniame pranešime pasigedo konkretumo ir aiškių tikslų
-
Ekonomistai prezidento kalboje pasigedo dėmesio ekonominiams procesams, bet negaili ir pagyrų
-
Vytautas Landsbergis: norėčiau tikėti, kad dugnas jau pasiektas
Jis padėkojo prezidentui, kad šis atkreipė dėmesį į politinės atsakomybės kartelę, kuri, pasak G.Nausėdos, pasiekė visišką dugną.
„Kad ir kaip tai juokingai skambėtų, šitoje Vyriausybėje galėtų dirbti Eligijus Masiulis, dėl to, kad jis – nenuteistas. [...] Ir kai premjeras pasako, kad jam tinka jo komandoje dirbantys žmonės, kurie neturi teismo sprendimo, tai iš principo tinka ir toks žmogus“, – taip prezidento žodžius interpretavo G.Landsbergis, matyt, turėdamas omeny susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių, kurį prezidentas ne kartą ragino trauktis iš pareigų.
G.Landsbergis teigė manantis, jog visuomenė iš S.Skvernelio Vyriausybės tikisi aukštesnių moralinių, politinių standartų.
Prezidentas metiniame pranešime nemažai kalbėjo apie gerovės valstybę, jos viziją. Gerovės valstybės idėja, pasak G.Nausėdos, „prigijo ir leidžia šaknis“.
G.Landsbergis teigė, jog prezidento siekis vystyti gerovės valstybę yra gražus. Jis antrino šalies vadovui teigdamas, kad be ekonominių rodiklių kuriant gerovės valstybę svarbus ir pasitikėjimas vienas kitu.
„Norėdami kurti bet kokią gerovę, turime kurti pasitikėjimą – tarpusavyje, tarp politinių jėgų, tarp politinių oponentų, profesinių sąjungų, asociacijų, visuomenės grupių. Turime tikėti, kad valstybė eina viena kryptimi. Man rodos, paskutiniai ketveri metai parodė, kad einama priešinga kryptimi būtent pasitikėjimo prasme. Mes jo labai daug prarandame“, – svarstė Seimo narys.
Šalies vadovo kalboje opozicijos lyderis tikino pasigedęs nuorodų apie prioritetus tam tikrose srityse.
Perskaityti metinį prezidento G.Nausėdos pranešimą galite čia.
