„Seimas, ėmęsis lyderystės, turėtų tą lyderystę tęsti, todėl su kolegomis iš Užsienio reikalų komiteto, iš Europos reikalų komiteto teiksime naują rezoliuciją, kuria griežtinsime toną“, – spaudos konferencijoje po susitikimo su prezidentu antradienį sakė parlamentaras.
Anot jo, bus siekiama įtraukti „dvi konkrečias nuostatas“. Pirmoji nuostata, pasak G.Landsbegio, yra susijusi su būsimu autoritarinio Baltarusijos lyderio Aliaksandro Lukašenkos susitikimu su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir galimu jų siekiu sukurti bendrą valstybę.
„Mano vertinimu, pasirašius tokį susitarimą, de facto įvyktų Baltarusijos aneksija, tad jei Lietuva nepripažįsta prezidento, jo rinkimų, Lietuva turėtų nepripažinti ir tarptautinių sutarčių, kylančių iš neteisėto prezidento padėto parašo“, – sakė konservatorių lyderis.
Jis taip pat siūlo rezoliucijoje įvardinti 118 sankcionuojamų asmenų, kuriuos Užsienio reikalų ministerija siūlė įtraukti į „juodąjį sąrašą“.
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė rugpjūčio pabaigoje pasirašė įsakymą, kuriuo dėl Baltarusijos prezidento rinkimų falsifikavimo ir smurto prieš protestuotojus paskirtos sankcijos Minsko režimo atstovams. Sąraše – 30 asmenų, tarp jų yra ir A.Lukašenka bei jam artimi asmenys.
Tokį patį sankcionuojamų asmenų sąrašą sudarė ir Latvija bei Estija. Jiems penkerius metus uždrausta atvykti į Baltijos valstybes.
„Vyriausybė galėtų jo netvirtinti, bet Seimas išsakytų poziciją“, – aiškino G.Landsbergis.
Lietuvos Seimas rugpjūčio viduryje per neeilinę sesiją priėmė rezoliuciją, raginančią nepripažinti Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų ir įvesti sankcijas šios šalies pareigūnams.
Baltarusiją jau mėnesį krečia protestai nuo rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas autoritarinis lyderis A.Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.
Kilę masiniai protestai šalyje malšinami jėga, ES svarsto įvesti sankcijas už smurtą ir rinkimų klastojimą atsakingiems režimo pareigūnams.
