Ministro teigimu, tokio pobūdžio baltarusių atstovybė galėtų turėti panašų statusą kaip Lietuvos informacijos biurai, kurie veikė užsienyje sovietų okupacijos metais.
„Pasiūlėme tokiai idėjai atgimti kaip Baltarusijos žmonių atstovybei, kuri turėtų ne tik nevyriausybinį statusą, bet galbūt ir Vyriausybė ieškotų būdų pripažinti ją kaip oficialų informacinį biurą, ar kas tai bebūtų, kuris galėtų turėti aukštesnį statusą negu tik nevyriausybinės organizacijos biuras“, – žurnalistams sakė G.Landsbergis po susitikimo su S.Cichanouskaja.
„Mūsų pasiūlymas buvo svarstyti apie galimybę steigti galbūt Koordinacinės tarybos biurą Lietuvoje, bet sutarėme, kad prie to klausimo dar grįšime“, – teigė ministras.
S.Cichanouskaja tokį pasiūlymą pavadino „puikia idėja“, bet nuo platesnių komentarų susilaikė, sakydama, kad šiuo metu vyksta diskusijos.
„Tai nuostabus pasiūlymas. Žinoma, kad mes jį remiame. Dabar vyksta diskusijos“, – teigė S.Cichanouskaja.
Ji padėkojo Lietuvai už Baltarusijos klausimo kėlimą tarptautinėje arenoje, o kovą už demokratiją palygino su lietuvių kova prieš 30 metų atstatant nepriklausomą demokratinę valstybę.
„Esame draugai su Lietuva, turime bendrą istoriją. Lietuva už savo demokratiją ir laisvę kovojo prieš 30 metų, dabar tai darome mes. Esu tikra, kad palaikysime draugiškus santykius ateityje“, – sakė ji.
Siūlo dar plėsti sankcijas Baltarusijos režimui
G.Landsbergis sako, kad dėl sankcijų neturėtų kentėti režimo kontroliuojamose įmonėse dirbantys eiliniai žmonės. Tai Lietuvos diplomatijos vadovas sakė po susitikimo su Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja.
„Sankcijos turi būti adekvačios, jos turi siųsti žinią režimui, kad jo veiksmai nepriimtini, taip pat neturi nuskriausti žmonių, kurie galbūt nėra susiję su režimu, bet dirba toje įmonėje ir darbas jiems padeda pietus ant jų stalo, kurie galbūt nepalaiko Lukašenkos, dirbdami vienoj ar kitoj įmonėj“, – per spaudos konferenciją sakė G.Landsbergis.
„Mes šio susitikimo metu akcentavome, kad reikia ieškoti galimybių plėsti tą vadinamąjį „juodą sąrašą“ atvykstančiųjų į Lietuvą, į Europos Sąjungą, kitaip tariant, atimti galimybę atvykti, ir kabėjome, kad galbūt yra teisėjų, kurie priima neteisingus sprendimus pataikaudami režimui, nepaisydami galiojančių įstatymų ar tarptautinių susitarimų, baudžia žmones už tai, kad jie dalyvauja protestuose, lygiai taip pat OMON tarnautojams, policininkams“, – pažymėjo ministras.
Sankcijos turi būti adekvačios, jos turi siųsti žinią režimui, kad jo veiksmai nepriimtini, – sakė G.Landsbergis.
Jis teigė, kad reikia rinkti įrodymus apie režimo atstovų daromus pažeidimus, o jų pagrindu iš pradžių Lietuva kartu su Baltijos valstybėmis, o vėliau ir visa Europos Sąjunga galėtų plėsti sankcijų sąrašą.
„Apie tai reikia svarstyti, rinkti įrodymų paketus, kurių pagrindu tiek Lietuva, tiek galbūt pradžioje Baltijos šalys, o vėliau ir ES, galėtų įtraukti į tą draudimų sąrašą“, – sakė G.Landsbergis.
Europos Sąjunga Minskui yra pritaikiusi jau tris sankcijų paketus, A.Lukašenkai toliau griežtomis priemonėmis slopinant protestus, kurių dalyviai sulaikomi, persekiojami ir bauginami.
Sankcijomis draudžiama išduoti vizas „juodajame sąraše“ atsidūrusiems Baltarusijos pareigūnams. Be to, įšaldomas jų turtas bloke.
Baltarusiją krečia masiniai protestai dėl rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas A.Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų.
Opozicija ir Vakarų demokratijos tvirtina, kad šie rinkimai buvo suklastoti, ir jų nugalėtoja laiko politikos naujokę S. Cichanouskają, kovoje dėl prezidento posto pakeitusią savo įkalintą vyrą.
Protestuotojai reikalauja A.Lukašenkos atsistatydinimo, politinių kalinių paleidimo ir naujų rinkimų.
