„Sprendimai turi būti priimami vertinant bendrą saugumo situaciją. Tą vertinimą dabar prižiūri ir yra sudaryta vertinimo sistema, (...) bet jis šiek tiek sudėtingesnis, nes Užsienio reikalų ministerija gali pateikti dalį indikatorių, jei vertinam, kad situacija Baltarusijoje keičiasi. Kiti indikatoriai ateina iš sienos apsaugos, Krašto apsaugos ministerijos, žvalgybos institucijų“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė G.Landsbergis.
„Sudėjus tuos indikatorius galime vertinti, ar verta uždaryti tam tikrus sienos punktus kaip atsaką į tam tikrus veiksmus iš Baltarusijos pusės, į padidėjusį nelegalių migrantų srautą, į be pagrindo didėjantį keliaujančių srautą ir ar kitokias kylančias potencialias grėsmes“, – pridūrė jis.
Pasak ministro, nėra teisinga turėti „politinį mygtuką pasienio punktams išjunginėti“, tam reikia teisinio pagrindo.
„Kitaip tariant, ar tai visuomenės spaudimas, ar nuotaika tiesiog, kad šiandien reikia uždaryti ir uždarom. Turi būti paaiškinimas, nes esame teisės viršenybės valstybė, savo sprendimus grindžiam teisės viršenybe ir mūsų sienos ir sienų apsauga didele dalimi apibrėžta Šengeno teise“, – sakė G.Landsbergis.
„Norėčiau, kad visi mūsų sprendimai būtų išplaukiantys iš teisės. Dabar struktūra suformuota ir tada esame patys stipresni paaiškinti, kodėl vienus ar kitus sprendimus priimam“, – teigė jis.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas Vyriausybei siūlo svarstyti galimybę uždaryti pasienio su Baltarusija ar Rusija punktus, pro kuriuos į Lietuvą patenka daugiausia kontrabandos.
Lietuva rugpjūtį uždarė du iš šešių pasienio kontrolės punktų su Baltarusija – Šumsko ir Tverečiaus. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė buvo pranešusi, kad ministerija siūlys uždaryti dar du – Lavoriškių ir Raigardo, tačiau vėliau premjerė Ingrida Šimonytė patikslino, jog artimiausiu metu daugiau punktų uždaryti neplanuojama.
